Nors daugelis daugiabučių gyventojų yra savo butų savininkai, ne visi žino, kad tam tikrais atvejais jie gali įsigyti ir valstybinės žemės po savo namu bendraturtystę. Tai suteikia galimybę gyventojamas patiems spręsti dėl kiemo tvarkymo, želdinių, vaikų žaidimų aikštelių, automobilių statymo ar kitų bendro naudojimo erdvių, o ne valstybei ar savivaldybei.
„Tapę žemės po daugiabučiu bendraturčiais, gyventojai gali patys Civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarti, kaip naudoti ir tvarkyti savo daugiabučio sklypą. Tačiau svarbu suprasti, kad nusipirkus žemę niekas negauna konkrečios vietos automobiliui statyti ar išskirtinės teisės į kurią nors kiemo dalį. Tokius klausimus bendraturčiai sprendžia susitarę tarpusavyje“, – sako Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotoja Gabrielė Valentaitė.
Įsigijus valstybinės žemės sklypą, jis nebepriklauso valstybei. Bendraturčiais tampa daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkai, kurie valdo žemę bendrosios dalinės nuosavybės teise. Svarbiausi sprendimai dėl sklypo naudojimo priimami bendraturčių susitarimu.
Dažnai manoma, kad įsigijus valstybinės žemės sklypo dalį kartu įgyjama teisė į konkrečią vietą automobiliui statyti ar kitą pasirinktą kiemo dalį. Tačiau taip nėra. Kiekvienas savininkas įgyja dalį viso žemės sklypo, proporcingą jam priklausančio buto ar kitų patalpų plotui. Jei bendraturčiai susitaria dėl automobilių aikštelės ar kitų kiemo erdvių naudojimo tvarkos, tokia tvarka galioja visiems, tačiau ji nustatoma tik bendraturčiams tarpusavyje susitarus.
Pirmasis žingsnis svarstant apie valstybinės žemės įsigijimą yra išsiaiškinti, ar po daugiabučiu jau yra suformuotas valstybinės žemės sklypas. Tai galima padaryti Žemės informacinės sistemos (ŽIS) žemėlapyje, pasirinkus skiltį „Bendrasis žemėlapis“ ir įjungus sluoksnį „Valstybinė žemė“. Žemės sklypo paiešką taip pat galima atlikti pagal adresą, žemės sklypo unikalų numerį ar koordinates.
Jeigu sklypas suformuotas
Jei valstybinės žemės sklypas jau suformuotas, butų ir kitų patalpų savininkai arba jų įgaliotas atstovas gali kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl jo įsigijimo elektroniniu būdu per Žemės informacinę sistemą (ŽIS), pasirenkant paslaugą „Žemės pardavimas“. Prašymą pirkti gali pateikti ir vienas buto ar kitos patalpos savininkas, tačiau jam bus nustatyta tik bendrosios dalinės nuosavybės dalis, apskaičiuota pagal jam priklausančių patalpų plotą, o ne konkreti vieta sklype.
Praktiškausia, kai valstybinės žemės sklypą įsigyja visi daugiabučio gyventojai arba jų įgaliota bendrija, nes tuomet bendraturčiai gali bendru sutarimu nusistatyti sklypo naudojimo tvarką. Gavusi prašymą, Nacionalinė žemės tarnyba nustato kiekvienam savininkui tenkančią žemės sklypo dalį. Priėmus sprendimą dėl pardavimo, sudaroma valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, o nuosavybės teisė į žemės sklypo dalį įregistruojama Nekilnojamojo turto registre.
Jeigu sklypas nesuformuotas
Ne po visais daugiabučiais yra suformuoti valstybinės žemės sklypai, todėl jų iš karto įsigyti negalima. Tokiais atvejais butų ir kitų patalpų savininkai arba jų atstovas turi kreiptis į savivaldybės administraciją dėl daugiabučiui eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės sklypo suformavimo. Tik jį suformavus galima kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl valstybinės žemės įsigijimo.
Daugiabučiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti reikalingų valstybinės žemės sklypų, parduodamų be aukciono, vertė nustatoma pagal žemės verčių žemėlapius, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Pagal šią tvarką apskaičiuota kaina paprastai yra mažesnė nei ta, kuri būtų nustatyta atlikus individualų turto vertinimą.
