Kada sandėliukas negali būti pripažintas bešeimininkiu?
Daugelis žmonių nustemba sužinoję, kad jų ilgus metus naudotas sandėliukas, garažas ar ūkinis pastatas vieną dieną gali pereiti savivaldybės nuosavybėn. Taip nutinka, kai statiniai nėra oficialiai įregistruoti Registrų centre, o jų nuosavyės dokumentai – nesutvarkyti. Tokiais atvejais savivaldybės gali kreiptis į teismą, prašydamos pripažinti pastatą „bešeimininkiu“ (niekieno) ir perimti jį sau.
Visgi, vien tai, kad pastato dokumentai nesutvarkyti, dar nereiškia, jog jį galima tiesiog atimti.
Ką sako įstatymai?
Bešeimininkiu laikomas tik toks turtas, kuris iš tiesų neturi savininko arba jis yra visiškai nežinomas. Valstybė ar savivaldybė gali perimti turtą tik tuomet, kai įrodoma, jog nėra jokių asmenų, turinčių į jį teisę.
Reali situacija iš teismo salės
Puikus to pavyzdys – neseniai nagrinėta byla. Vilniaus miesto savivaldybė prašė teismo leisti perimti ūkinį pastatą, nes nerado oficialių jo savininkų. Tačiau teismo procese pasirodė gyventojai, kurie įrodė, kad konkrečiais sandėliukais naudojasi jau daugybę metų ir juos kažkada įsigijo teisėtai.
Teismas stojo žmonių pusėn ir pabrėžė svarbią taisyklę: jei žmogus turtą įgijo sąžiningai ir valdo jį teisėtai, tokio pastato negalima paskelbti „bešeimininkiu“ – net jeigu nuosavybė dar nebuvo oficialiai įregistruota. Savivaldybei teismas atidavė tik tas patalpas, kurių naudotojai nepateikė jokių įrodymų ir niekaip negynė savo teisių.
Ką iš tiesų reiškia teisėtas ir sąžiningas turto valdymas?
Norint išsaugoti ilgus metus naudotą turtą, teismui toli gražu nepakanka vien žmogaus paaiškinimo, jog tose patalpose jis tiesiog seniai laiko savo daiktus. Teismų praktikoje formuojama aiški taisyklė – siekiant užkirsti kelią turto perdavimui savivaldybei, asmuo privalo įrodyti dvi esmines aplinkybes: turto valdymo teisėtumą bei sąžiningumą. Teisėtas valdymas reiškia, kad pastatas ar jo dalis buvo įgyti remiantis teisėtais pagrindais (pavyzdžiui, turtas buvo nupirktas, gautas dovanų ar paveldėtas), o ne per prievartą, slapta ar kitaip pažeidžiant teisės aktus. Tuo tarpu sąžiningumo kriterijus įrodomas tada, kai asmuo, užvaldydamas daiktą ir juo naudodamasis visą įgyjamosios senaties laikotarpį, pagrįstai ir nuoširdžiai tikėjo, kad niekas kitas neturi stipresnių teisių į šį turtą, bei nežinojo apie jokias teisines kliūtis oficialiai įgyti jo nuosavybės teisę.
Ką daryti, jei atsidūrėte tokioje situacijoje?
Jei ilgus metus naudojatės neregistruotu sandėliuku ar garažu, geriausia nelaukti, kol savivaldybė pradės jo perėmimo procedūras – pradėkite tvarkytis dokumentus jau dabar. Tačiau ką daryti, jei teismo procesas dėl pastato pripažinimo bešeimininkiu jau prasidėjo?
„Dažniausia klaida, kurią daro žmonės, sužinoję apie savivaldybės pretenzijas į jų ilgametį turtą – tai panika arba, atvirkščiai, visiškas pasyvumas. Neretai manoma, kad neturint formalaus išrašo iš Registrų centro, kova jau pralaimėta, todėl nuleidžiamos rankos arba skubotai sutinkama su reikalavimais. Tačiau mūsų praktika rodo ką kita: sužinojus apie tokį procesą, svarbiausia nedaryti skubotų sprendimų ir neatsisakyti savo teisių. Reikia nedelsiant imtis pamatuotų teisinių veiksmų – surinkti archyvinius dokumentus, senus pirkimo–pardavimo kvitelius, komunalinių mokesčių mokėjimo įrodymus ar net kaimynų liudijimus. Tinkamai ir laiku suformavus šią įrodymų bazę teismui, savo turtą galima sėkmingai apginti,“ – pataria Advokatų profesinės bendrijos „Leagus“ partneris, advokatas Robertas Naruševičius.
Robertas Naruševičius, advokatų profesinė bendrija „Leagus“
