Andrius Pranckevičius, „Kauno grūdų“ generalinis direktorius
Žvelgiant į maisto rinkos perspektyvas po dešimtmečio, svarbu apžvelgti praėjusius metus. Maisto pramonėje jie buvo itin dinamiški, daug dėmesio skirta augalinės kilmės alternatyvoms, kurios turėjo tapti svarbia mitybos kryptimi.
Šiai temai buvo teikiama daug vilčių, tarptautinės bendrovės investavo į ją, ji buvo susieta su tvarumo tikslais ir Europos žaliojo kurso principais. Tikėtasi, kad vartotojai sparčiai pereis prie augalinės kilmės produktų, o gyvūninės kilmės produktų dalis mityboje mažės.
Laukto ir tikrojo rezultato skirtumą iliustruoja tokios bendrovės kaip „Beyond Meat“, kurios akcijų vertė 2019 m. liepą pasiekė 234,90 JAV dolerio piką, o iki 2026 m. liepos ji nukrito žemiau 1 JAV dolerio. Panašiai nutiko ir su „Oatly“ – 2021 m. biržoje debiutavusi su 17 JAV dolerių akcija, vėliau jos vertė taip pat smuko žemiau 1 JAV dolerio. Šie pavyzdžiai rodo, kad pirmoji augalinių alternatyvų banga rėmėsi dideliais lūkesčiais, tačiau vartojimas ir pakartotiniai pirkimai neaugo taip greitai, kaip tikėtasi.
Dėl šių priežasčių šiandien situacija kitokia. Nors augalinės alternatyvos išliko, pirmoji didžioji banga nevirto masiniu pasirinkimu. Pagrindinė priežastis – maistas yra ne tik baltymai ir kalorijos, bet ir skonis, įprotis, emocija bei pasitikėjimas.
Vartotojui nepakanka vien idėjos
Maisto pramonė kartais per daug pasitikėjo idėja, kad vartotojas rinksis produktą tik dėl jos. Tačiau kasdienėje mityboje skonis išlieka vienu svarbiausių kriterijų. Jei produktas nepatinka arba neatitinka kitų lūkesčių, technologiniai ar tvarumo argumentai tampa nepakankami.
Dalis augalinių alternatyvų susidūrė su šia riba. Kai kurie produktai tarptautinėje rinkoje, nors ir priminė gyvūninės kilmės produktus, neatitiko vartotojų skonio lūkesčių. Panašiai atsitiko ir su dalimi pieno alternatyvų – jos galėjo būti funkcionalios, tačiau pakeitusios įprastą skonį, dalis vartotojų grįžo prie tradicinio pieno.
Kitas svarbus veiksnys – kaina. Pirmosios bangos augaliniai pakaitalai dažnai buvo gerokai brangesni už įprastus produktus. Kai alternatyva skonio atžvilgiu nėra visiškai priimtina, vartotojo pasirinkimą dažnai lemia praktinis vertinimas.
Trečias aspektas – sveikatingumas. Kai kurios augalinės alternatyvos gaminamos iš stipriai perdirbtų žaliavų, tokių kaip baltymų izoliatų. Todėl teiginys, kad augalinis pakaitalas savaime yra sveikesnis pasirinkimas, nėra toks akivaizdus. Vartotojui vis svarbesnė tampa ne tik produkto idėja, bet ir jo sudėtis, kilmė bei gamybos būdas.
Maisto rinka pokyčius priima atsargiai
Pastarąjį dešimtmetį vyko ir daugiau eksperimentų, pavyzdžiui, kalbėta apie vabzdžių baltymų naudojimą maisto produktuose ar pašaruose. Tačiau ir ši kryptis parodė, kad maisto rinkoje vien racionalių argumentų neužtenka – vartotojas turi norėti tokį produktą vartoti.
Tai nereiškia, kad maisto inovacijos nereikalingos. Priešingai, jos būtinos. Tačiau maisto rinka pokyčius priima atsargiau nei technologijų sektorius – čia svarbus ne tik naujumas ar funkcionalumas, bet ir skonis, įpročiai bei pasitikėjimas produktu.
Dėl šios priežasties pastebimas grįžimas prie įprastų kasdienės mitybos produktų – mėsos, paukštienos, žuvies, pieno, grūdų, vaisių, daržovių. Keičiasi vartojimo aplinka, patogumą suteikiantys sprendimai, pakuotės, receptūros, tačiau pagrindiniai maisto produktai išlieka panašūs.
Tai matoma ir paukštienos rinkoje. Europos Komisija prognozuoja, kad 2026 m. ES paukštienos gamyba augs 1,4 proc., nors kitų pagrindinių mėsos rūšių gamyba mažės. Europos maisto saugos tarnybos duomenys rodo, kad paukščių gripas išlieka iššūkiu – nuo 2024 m. vasario 28 d. iki birželio 4 d. Europoje registruoti 154 protrūkiai, iš kurių 102 – Lenkijoje. Nepaisant šių rizikų, paukštiena išlieka svarbi ir paklausi įprastos mitybos dalis.
Tradicinis maistas taip pat turi keistis
Įprastų produktų paklausa nereiškia, kad maisto pramonė gali sustoti. Priešingai – didesnį dėmesį gyvūnų gerovei, mažesniam poveikiui aplinkai, pašarų kokybei, biosaugai ir efektyvesnei gamybai tampa šiuolaikinės maisto pramonės standartu. Lietuva turi geras prielaidas – stiprią žemės ūkio bazę, palyginti švarią aplinką ir sukauptą gamybos patirtį.
Todėl ateities maistas gali keistis ne per radikalius produktų pokyčius, o per atsakingesnę gamybą. Po dešimties metų kasdienėje mityboje gali išlikti daug tų pačių tradicinių produktų, tačiau jie bus gaminami kokybiškiau, efektyviau ir labiau pritaikyti šiuolaikinio vartotojo lūkesčiams.
Nebereikėtų atmesti ir augalinio maisto temos. Gali būti, kad ateis antroji technologinė banga, kuri šią sritį pakels į kitą kokybinį lygį. Jei atsiras augaliniai produktai, kurie bus skanūs, kokybiški, sveiki ir nebrangūs, jie tikrai turės vietos rinkoje. Augalinio maisto potencialas didelis, nes augalinių žaliavų galima užauginti daugiau ir dažnai su mažesniu poveikiu gamtai.
Tačiau tam reikia ne vien geros idėjos. Reikia technologijos, skonio, priimtinos kainos ir vartotojo pasitikėjimo. Pirmoji augalinių baltymų alternatyvų banga šių sąlygų iki galo neišpildė, todėl antroji, jei ji ateis, turės būti kitokia.
Svarbu nepamiršti, kad pats augalinis maistas nėra naujiena – mūsų virtuvėje jo visada buvo daug: pupelių salotų, bulvių, grikių, kruopų, daržovių ar bulvinių blynų. Tačiau šiandien kalbama ne apie tradicinius augalinius patiekalus, o apie naują augalinių baltymų kryptį – produktus, kurie gali tapti alternatyva mėsai, pienui ar kitiems gyvūninės kilmės produktams. Šios kategorijos sėkmė priklausys ne vien nuo idėjos ar technologijos. Ji priklausys nuo labai paprastų dalykų – ar žmogui tai skanu, suprantama, patogu ir tinkama kasdieniam vartojimui.
