Šiuolaikiniai vaikai yra nuolat veikiami atviro turinio per įvairias žiniasklaidos platformas, o rinkodaros strategijos siekia pelno išnaudodamos jų nekaltumą. Naujausi tyrimai rodo drastišką vaikų susidūrimo su seksualizuotu turiniu padidėjimą – nuo muzikos ir televizijos iki socialinių tinklų ir reklamos. Ši žalinga praktika, pirmiausiai nukreipta į paauglius, kelia rimtą grėsmę vaikų psichikos sveikatai ir gerovei.
Su tuo, kad vaikai šiandien susiduria su daugiau seksualinio turinio nei ankstesnės kartos, sutinka ir edukologas, knygos „Meilės pamokos, kad nemylėtume kaip idiotai“ autorius Ričardas Pagojus. Jo teigimu, jaunimas apskritai gyvena nuolatiniame informacijos triukšme dėl didesnio informacijos pasiekiamumo. „Informacijos yra dabar žymiai daugiau ir ji nefiltruota, neatrinkta. Pats turinys gali būti visiškai normalus, bet jei jis neatitinka amžiaus tarpsnio, gali padaryti žalos“, – teigia R. Pagojus.
Pasak R. Pagojaus, vaikai akivaizdžiai nesupranta, kokį turinį internete kuria ir kokias reakcijas jis gali sukelti. Jis palygina kai kurias praktikas, pavyzdžiui, JAV rengiamus vaikų grožio konkursus „Glitz“, su sportinių šokių konkursais Europoje. Nors „Glitz“ konkursai JAV ir Europos Sąjungoje (nuo 2018 m.) yra kritikuojami ir ribojami, R. Pagojus pastebi panašumų su sportinių šokių konkursais, kur vaikai naudoja suaugusiems skirtas grožio priemones ir atvirus kostiumus, šoka šokius, skirtus aistrai reikšti.
Dėl anksčiau minėto informacijos pasiekiamumo vaikai šiandien patiria didesnį spaudimą atrodyti seksualiai ir suaugėliškai. Vaikų psichologai ir psichiatrai, nagrinėdami socialiniuose tinkluose kuriamų grožio ir seksualumo standartų poveikį vaikų psichikai, mini klinikinius nerimo sutrikimus, kūno dismorfiją, suicidines mintis ir didėjantį svorio kontrolės elgesį.
Kalbantis su vaiku apie seksualizuotą turinį, svarbu išlikti ramiam, perklausti, ką vaikas turėjo omenyje, ir akcentuoti saugumą, kūno ribas bei kritinį mąstymą, o ne „blogumą“ ar „purvinumą“. Tėvai, kurie yra iniciatoriai pokalbių ir skiria tam laiko, padeda vaikams jaustis saugiai. Pavojus kyla, kai suaugusieji projektuoja savo baimes į vaikų elgesį, nes vaikai dažnai neturi seksualinės intencijos, ją mato tik suaugusieji.
Draudimai gali būti veiksmingi, jei jie yra saikingi, laiku pritaikyti ir derinami su atsakomybės skatinimu bei tinkamo elgesio modelio formavimu.
Mokykla turėtų padėti tėvams ugdyti vaikus ir informuoti juos apie mokyklinėje aplinkoje vykstančius procesus. Yra liūdnų pavyzdžių, kai mokykla ignoravo tėvų prašymus ir atsisakė leisti vesti lytiškumo ugdymo renginius, todėl tėvai buvo priversti organizuoti pamokas ne mokykloje.
Nors visuomenėje kartais kyla moralinė panika dėl seksualizuoto turinio, egzistuoja ir pagrįstas susirūpinimas, ypač kalbant apie vaikų kūno ribas ir komercinį seksualizavimą. Svarbu suprasti šią ribą.
Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė-psichoterapeutė Vilma Mažeikienė pastebi, kad bręstančiam jaunimui, ypač merginoms, yra brukami seksualumo standartai, o populiarių atlikėjų pasirodymai ir socialinių tinklų turinys formuoja nerealistiškus grožio ir kūno kriterijus. Tai sukelia nerimą, depresiją ir savivertės problemas. Pasak jos, skirtingai nei Rytų filosofijoje, kur kūnas laikomas sielos buveine, Vakarų visuomenėje į kūną žiūrima vartotojiškai. Mergaitėms kūno kultas labiau susijęs su socialiniais tinklais, berniukams – su erotika ir pornografija, kuri formuoja lytinės galios stereotipus. Informacijos pertekliaus negebėjimas susidoroti su tuo, ką mato, sukelia kompleksų, o nesėkmingos patirtys gali lemti psichikos problemas. Berniukai nerimauja dėl savo lytinių organų neatitikimo pornografijoje matomiems aktoriams, o mergaitės dėl neatitikimo ekranuose matomiems standartams, kas veda prie problemų santykiuose ir žemina žmogiškumą.