Autorius: Raul Eamets, banko „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas
Nekilnojamojo turto kainoms Lietuvoje nuolat augant, daugelis svarsto, kiek dar jos gali kilti ir kas nutiks, kai gyventojų pajamos nebespės jų vytis. Eurostato duomenimis, 2026 m. pirmąjį ketvirtį būstas Lietuvoje per metus pabrango 11,9 proc., o Lietuvos banko vertinimu, tuo pat metu vidutinis atlyginimas didėjo apie 8,4 proc. Nors būsto rinka neturi vienos kainos ribos, daliai gyventojų įperkamumas jau suprastėjo. Kainos vis dar gali kilti dėl augančios ekonomikos, ribotos pasiūlos ir investicinės paklausos, tačiau rinkai pasiekus tam tikrą tašką, gali prasidėti korekcijos arba stagnacija.
Nors būsto kainų burbulo Lietuvoje kol kas nėra, atidi stebėsena yra būtina. Kainų augimą skatina atlyginimų augimas, aukštas užimtumas, ribota pasiūla ir stiprus gyventojų noras turėti nuosavą būstą. Vis dėlto, prognozuojama, kad didesnio užbaigtų, naujų būstų pasiūlos padidėjimo reikės laukti iki 2027 m. vasaros ar rudens. Tai reiškia, kad pirkėjai ir toliau konkuruos dėl riboto jau pastatyto NT. Didžiausias perspėjimo signalas – kainų atotrūkis nuo pajamų. Jei būstas ir toliau brangtų 12–17 proc. per metus, o pajamos augtų perpus lėčiau, rinka imtų slopinti paklausą, nes pirkėjai negautų reikiamų paskolų. Tikėtina, kad vietoj drastiško kainų kritimo, panašaus į 2008 m., Lietuvoje sulauksime augimo sulėtėjimo ar kainų stagnacijos. Dabartinės palūkanų normos nėra pakankamai aukštos, kad sukeltų masinį būstų pardavimą. Didžiausia rizika pirkėjams yra sumokėti kainą, kurioje jau įskaičiuoti būsimo augimo metai, ir įsigyti būstą neturint finansinės pagalvės. Kita vertus, nekilnojamasis turtas išlieka tvirta investicija. Jei kainos ir toliau sparčiau kils nei pajamos, būstas gali atsidurti vis mažesnės savininkų grupės rankose, todėl jauniems žmonėms, pradedantiems savarankišką gyvenimą, vienintelė galimybė gali tapti nuoma.
