Nuo rugpjūčio 1 dienos Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) prižiūrės, kaip Lietuvoje laikomasi ES Duomenų akto reikalavimų bei nagrinės vartotojų ir įmonių skundus dėl galimų šio akto pažeidimų. Duomenų aktas suteikia išmaniųjų įrenginių naudotojams daugiau galimybių gauti įrenginių kuriamus duomenis ir perduoti juos pasirinktiems paslaugų teikėjams, o verslui – kurti naujas duomenimis grindžiamas paslaugas ir veiksmingiau konkuruoti rinkoje.
„Iki šiol išmaniųjų įrenginių generuojami duomenys dažnai būdavo prieinami tik jų gamintojams. Duomenų aktas suteikia daugiau galimybių šiais duomenimis naudotis patiems įrenginių naudotojams ir jų pasirinktiems paslaugų teikėjams. Tai sudarys sąlygas veiksmingesnei konkurencijai, naujų paslaugų kūrimui ir platesniam pasirinkimui rinkoje“, – sako RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.
Nuo šiol įrenginių naudotojai – vartotojai ir įmonės – galės lengviau gauti ir naudoti duomenis, kurie generuojami naudojantis išmaniaisiais įrenginiais ir įvairia technine įranga. Tai gali būti automobilių, išmaniosios buitinės technikos, šildymo sistemų, gamybos įrangos ar žemės ūkio technikos sukuriami duomenys.
Įrenginių naudotojai gali ne tik gauti šiuos duomenis, bet ir paprašyti perduoti juos savo pasirinktam paslaugų teikėjui. Pavyzdžiui, automobilio techniniai duomenys galėtų būti perduoti nepriklausomam autoservisui, o išmaniosios šildymo sistemos duomenys – energijos vartojimo efektyvumo paslaugas teikiančiai įmonei.
Tai suteikia daugiau pasirinkimo renkantis remonto, techninės priežiūros, diagnostikos ir kitas paslaugas. Kartu mažėja įrenginių naudotojo priklausomybė nuo įrenginio gamintojo ar jo siūlomų paslaugų teikėjų, pažymi RRT ekspertai.
Kokią informaciją turi teisę gauti išmaniųjų įrenginių naudotojai?
Prieš įsigyjant arba pradedant naudoti išmanųjį įrenginį ar su juo susijusią paslaugą, jo naudotojui turi būti aiškiai pateikta informacija:
- kokius duomenis įrenginys ar paslauga generuoja;
- kaip gauti prieigą prie šių duomenų;
- kokiais atvejais ir kokiais tikslais duomenys gali būti naudojami;
- kaip duomenis galima perduoti kitam naudotojo pasirinktam paslaugų teikėjui.
RRT ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad Duomenų aktas nepakeičia asmens duomenų apsaugos reikalavimų. Jeigu išmanusis įrenginys generuoja ar tvarko asmens duomenis, pavyzdžiui, žmogaus buvimo vietą, judėjimą ar naudojimosi įrenginiu įpročius, tokių duomenų tvarkymui ir toliau taikomi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) reikalavimai.
Ką turi įvertinti išmaniųjų įrenginių gamintojai
RRT ekspertai atkreipia dėmesį, kad įmonės, gaminančios išmaniuosius įrenginius ar teikiančios su jais susijusias paslaugas, turėtų įvertinti:
- kokius duomenis generuoja jų įrenginiai ir paslaugos;
- kaip įrenginių naudotojai galės gauti prieigą prie šių duomenų;
- kaip įrenginio naudotojo prašymu duomenys bus perduodami jo pasirinktai trečiajai šaliai;
- ar sutartys ir techniniai sprendimai nesudaro nepagrįstų kliūčių naudotis duomenimis.
Duomenys turės būti pateikiami be nepagrįsto delsimo, tinkamu naudojimui formatu.
Pasak RRT ekspertų, lengvesnė prieiga prie duomenų skatins verslą kurti naujas paslaugas. Įmonės galės plėtoti duomenimis pagrįstus sprendimus diagnostikos, techninės priežiūros, energijos taupymo, transporto, žemės ūkio ir kitose srityse.
Duomenų aktas taip pat mažins kliūtis įmonėms, norinčioms pakeisti debesijos paslaugų, pavyzdžiui, duomenų saugojimo, programinės įrangos ar kitų kompiuterinių išteklių, teikiamų internetu, teikėją.
Įmonėms bus paprasčiau perkelti savo duomenis, programas ir kitą reikalingą informaciją pas kitą paslaugų teikėją arba į savo sistemas. Tai padės mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo ir skatins konkurenciją šioje rinkoje.