Nuo kitų metų įvedama prievolė šalies bankams sukaupti papildomą kapitalo atsargą bus nenaudinga šalies ekonomikai, Lietuvos banko įpareigojimą kritikuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys liberalas Simonas Gentvilas. Jo pastebėjimu, Lietuvoje veikiantys bankai ir kredito unijos ir taip geriausiai Europoje atlaikė ir toliau atlaiko streso testus, todėl paskolų kiekį mažinantis sprendimas ir paskolas pabrangsianti kapitalo atsarga nebūtina. „Lietuvos bankas nusprendė mažinti kredito pasiūlą, o tai stabdys Lietuvos sveiką ekonomiką. Kiti Europos Sąjungos šalių centriniai banko to neatlieka, todėl Lietuvoje ekonomikos dalyviams turi būti išsamiau paaiškinta, kas yra daroma. Šalies bankai ir unijos kaip buvo, taip ir toliau išlieka konservatyvūs. Tuo metu šalies verslai, palyginus su kitomis Europos Sąjungos šalimis, skolinasi mažai. Papildomo kapitalo kaupimas bankuose nepadės verslams daugiau skolintis, todėl suvaržys šalies augimą 2027 metais“, – prognozuoja Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys S. Gentvilas. Antradienį Lietuvos banko valdyba nustatė 1,25 proc. anticiklinio kapitalo rezervo normą – 0,25 procentinio punkto didesnę. Tad nuo kitų metų ši norma bus didesnė nei kaimyninėse Latvijoje, Lenkijoje, kur bankai liks prie 1 proc. normos. Didelius bankinius sektorius turinčiose šalyse anticiklinio kapitalo rezervo norma yra mažesnė: Vokietijoje – 0,75 proc., Liuksemburge – 0,5 proc., o Austrijoje ir Suomijoje iš viso sudaro nulį. Lietuvos banko vertinimu, dėl šio sprendimo šalyje metinis kredito augimas gali sumažėti iki 0,4 proc. punkto. Tačiau S. Gentvilas tuo abejoja: „Pats šalies centrinio banko vadovas indikuoja, kad rudenį EURIBOR kops aukštyn, tad kredito rinka ir prieinamumas kitais metais neišvengiamai kris žemyn“.
Pirmadienis, 3 rugpjūčio, 2026
Miesto naujienos, renginiai, technologijos
