Mokytojų ir mokyklų bendruomenių psichologinė sveikata yra vienas svarbiausių veiksnių, nuo kurių priklauso sėkmingas ugdymo procesas, mokyklos atmosfera, mokinių savijauta, todėl šiemetėje švietimo bendruomenei skirtoje konferencijoje „Pagarba mokytojui – pasitikėjimas mokykla“ Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Kognityvinės psichologijos ir psichofiziologijos docentė dr. Ramunė Dirvanskienė kalbėjo apie perdegimą. Norint jį įveikti, reikia jį pažinti.
Dr. R. Dirvanskienė pabrėžia, kad perdegimas nėra tiesiog medicininė diagnozė ar asmeninis silpnumas – tai būtent su darbo kontekstu susijęs sindromas, kylantis dėl ilgalaikio, nesuvaldyto darbo streso.
Kai smegenys ilgą laiką veikia lėtinio streso sąlygomis, susilpnėja už planavimą, dėmesį, darbinę atmintį ir emocijų reguliavimą atsakingi smegenų centrai. Darbe tai pasireiškia klaidomis, lėtesniu persijungimu tarp užduočių, negebėjimu padėti, dirglumu, atsitraukimu nuo darbo (abejingumu jam).
Žmogus, patiriantis gilų perdegimą, pats vienas nebegali rasti sprendimų, nes streso poveikis slopina būtent tuos kognityvinius gebėjimus, kurių reikia problemoms spręsti. Todėl itin svarbu suprasti, kaip užkirsti kelią šiam procesui ir jį valdyti.
Asmeninės streso įveikimo strategijos
Stresas yra ne vien pasyviai išgyvenamas jausmas, o ištisa reakcijų grandinė. Evoliuciškai žmogaus organizmas pritaikytas ūmiam stresui – mobilizuotis, išspręsti situaciją ir grįžti į pusiausvyrą. Tačiau, kai stresas tampa lėtiniu ir neaišku, kada jis baigiasi ar pasibaigs, organizmas negeba atsistatyti.
Žmogui streso poveikį padeda sušvelninti kontrolės jausmo grąžinimas ir saviveiksmingumo – tikėjimo, kad galiu susitvarkyti, – stiprinimas. Kontrolės jausmą padeda susigrąžinti net ir smulkūs sprendimai, tokie kaip gebėjimas pasakyti „ne“ papildomoms, spontaniškoms, smulkioms užduotims, nes tai suteikia suvokimą, jog pats gali valdyti savo laiką ir darbotvarkę.
Taip pat labai padeda pakeisti aplinką bei veiklas už darbo ribų – patiriant sėkmę kitose veiklose nebesijaučiama tokiu beviltišku.
Organizmui būtinas ir elementarus atsistatymas: aiškios darbo ribos, kokybiškas miegas, poilsis bei gyvas, palaikantis socialinis kontaktas su kolegomis ir artimaisiais.
Visgi mokslininkė akcentuoja, kad asmeninės streso įveikos strategijos negali būti vienintelis „vaistas“ nuo netinkamai organizacijoje skirstomo darbo krūvio ar nesprendžiamų konfliktų.
Darbo aplinka: reikalavimai prieš resursus
Anot dr. R. Dirvanskienės, perdegimo rizika kyla ne vien dėl didelio darbo krūvio. Kaip rodo tyrimai, žmones labiausiai „degina“ krūvio nenuspėjamumas, neaiškūs darbuotojo vaidmenys, vaidmenų konfliktai bei palaikymo trūkumas.
Nors perdegimą skatina laiko spaudimas, neaiškios darbo funkcijos, darbo iššūkiai, jį gali efektyviai atsverti organizaciniai resursai: palaikantis vadovas, stipri komanda, pasitikėjimas, autonomija priimant sprendimus, tobulėjimo galimybės bei atliekamo darbo prasmės jausmas.
VU mokslininkų sukurtas įrankis
VU Organizacinės psichologijos tyrimų centro mokslininkų (doc. dr. Arūno Žiedelio, prof. Jurgitos Lazauskaitės-Zabielskės ir kolegų) atliktas tyrimas parodė, kad perdegimą jaučia apie 14 proc. Lietuvos darbuotojų, o švietimo bei sveikatos sektoriuose šis rodiklis yra dar aukštesnis. Maža to, net 85 proc. perdegimą įtariančių darbuotojų pagalbos patys nesikreipia.
Siekdami padėti organizacijoms laiku pastebėti problemą, VU mokslininkai validavo ir pritaikė Lietuvai perdegimo vertinimo instrumentą – BAT-LT (Burnout Assessment Tool). Šis įrankis, turintis ir trumpąją 12 klausimų versiją (BAT-12), leidžia reguliariai matuoti organizacijos perdegimo „temperatūrą“ ir pateikia rezultatus pagal suprantamą „šviesoforo“ logiką: žalia zona rodo, kad nors krūvis ir didelis, darbuotojai išlaiko kontrolę, aiškumą bei turi pakankamai poilsio; geltona arba rizikos zona įspėja apie dažnėjantį išsekimą, didėjantį klaidų skaičių, dirglumą ir emocinį atsitraukimą; raudona zona reiškia sunkų perdegimą, kai simptomai jau tiesiogiai trukdo kasdieniam funkcionavimui ir darbui.
„Pagrindinė žinutė: perdegimą matuojame ne tam, kad rastume „silpnuosius“, o kad pamatytume, kurioje darbo sistemoje per ilgai reikalaujama daugiau, nei leidžiama atsistatyti,“ – aiškina mokslininkė.
Pasitikrinimus ir matavimus verta reguliariai kartoti, pavyzdžiui, po 3–6 mėnesių. Perdegimas siejamas su giliais psichologiniais bei biologiniais procesais. Ši būsena keičiasi iš lėto, todėl nereikėtų tikėtis žaibiškų rezultatų po pirmųjų pokyčių – tam reikalinga tvari ir ilgalaikė stebėsena.
Įrankis yra nemokamas ir laisvai prieinamas visoms organizacijoms.
Taip pat organizacijoje turi veikti aiškūs ir žinomi pagalbos mechanizmai, kad darbuotojai žinotų, kur kreiptis esant krizinėms situacijoms.
