2026 m. rugpjūčio 5 d. pranešimas žiniasklaidai.
Vyriausybė pateikė neigiamą išvadą Seimo narių Daivos Ulbinaitės ir Paulės Kuzmickienės registruotam Tikslinių kompensacijų įstatymo pakeitimo projektui, kuriam po pateikimo Seime buvo pritarta vienbalsiai.
Projektu siūloma sudaryti galimybę pritaikyto automobilio kompensaciją gauti ir tiems žmonėms su negalia, kurie dėl savo būklės patys negali vairuoti. Projektu taip pat siekiama spręsti šeimų, auginančių vaikus su negalia, situacijas, kai pritaikytas automobilis būtinas dėl ilgalaikio judėjimo funkcijos sutrikimo.
Vyriausybė savo išvadoje projektui nepritarė, teisindamasi tuo, kad kompensacija esą turi būti siejama su paties žmogaus galimybe vairuoti. Taip pat nurodoma, kad žmonėms, kurie patys vairuoti negali, jau egzistuoja kitos priemonės – savivaldybių transporto paslaugos, individualios pagalbos išlaidų kompensacijos ir pacientų pavėžėjimas į gydymo įstaigas.
Pasak projekto iniciatorių, tokia išvada dar kartą parodo, kad sistema mato formalų kriterijų, bet nemato realaus žmogaus gyvenimo.
„Socialinį jautrumą deklaravusios Vyriausybės darbai rodo socialinį cinizmą. Žmogui, kuris dėl negalios negali vairuoti, bet jam reikia nuvykti ne tik į gydymo įstaigą, iš esmės pasakoma: tokio jūsų poreikio nematome. Bet judumas nėra tik teisė laikyti vairą rankose. Judumas yra galimybė išeiti iš namų ir gyventi oriai. Sistema turi būti pritaikyta prie žmogaus poreikio, o ne žmogus prie sistemos patogumo“, – sako Seimo narė Daiva Ulbinaitė.
Vyriausybės išvadoje taip pat argumentuojama, kad siūlomiems pakeitimams galėtų reikėti apie 11 mln. eurų per metus. Projekto iniciatorių teigimu, biudžeto klausimas svarbus, tačiau jis negali tapti automatiniu atsisakymu spręsti žmonių su negalia judumo problemas.
Pasak D. Ulbinaitės, jeigu Vyriausybė turėtų bent kiek socialinio jautrumo, bent daliai paminėtą poreikį turinčių žmonių galėtų numatyti lėšas kitų metų biudžeto projekte, kuris kaip tik šiuo metu yra formuojamas.
„Kai Vyriausybė sako, kad pakanka savivaldybių transporto ar pacientų pavėžėjimo, ji parodo, jog nesupranta, kaip iš tiesų gyvena šeimos. Negalia neturi darbo valandų, o kasdienio gyvenimo neįmanoma suderinti su paslaugų grafikais. Žmonėms reikia judumo ne tik vykstant į gydymo įstaigą, bet ir į darbą, ugdymo įstaigą, reabilitaciją ar tiesiog gyvenant įprastą gyvenimą. Deja, Vyriausybė suskaičiavo milijonus išlaidų, bet nesuskaičiavo žmonių, kurie dėl judėjimo apribojimo toliau liks uždaryti namuose“, – sako Seimo narė Paulė Kuzmickienė.
Asociacijos „Maži žingsneliai“ atstovų teigimu, šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, pritaikytas automobilis dažnai yra ne patogumo, o kasdienio išgyvenimo klausimas.
„Nenorime sutikti su Vyriausybės pateikta neigiama išvada. Argumentas, kad pokyčiai pareikalautų papildomo darbo iš valstybės institucijų, skamba keistai – tokia ir yra pokyčių realybė: juos visada kažkas turi įgyvendinti. Daug svarbiau atsakyti, kodėl šiandien dalis žmonių su negalia ir šeimų, auginančių vaikus su negalia, lieka be realaus judumo sprendimo“, – sako asociacijos „Maži žingsneliai“ atstovai.
Pasak projekto iniciatorių, neprieinamas judumas taip pat kainuoja – tik šią kainą dažniausiai sumoka pačios šeimos: prarastomis pajamomis, atsitraukimu iš darbo rinkos, nuolatine organizacine našta ir žmonių su negalia uždarymu namuose.
Pagal žmonių su negalia skurdo rodiklius Lietuva yra tarp blogiausiai atrodančių Europos Sąjungos valstybių, liūdna, bet, deja, atrodo, kad Mindaugo Sinkevičiaus vyriausybė pasiryžusi tvirtai išlaikyti šią negarbingą „lyderystę“.
Belieka tikėtis, kad Seime ir valdančiųjų tarpe atsiras socialinio jautrumo nepraradusių Seimo narių ir mes toliau atkakliai sieksime, kad nepaisant neigiamos vyriausybės išvados projektas būtų priimtas.
Projekto iniciatorės kvies Socialinės apsaugos ir darbo ministrę Ingą Ruginienę į TS-LKD frakciją ir dar kartą kels klausimą, kokius konkrečius sprendimus Vyriausybė siūlo ne tik žmonių su negalia judumo, bet ir apskritai negalios skurdo problemoms spręsti.
Seimo narės pabrėžia, kad neigiama Vyriausybės išvada diskusijos nesustabdė: įstatymo projekto svarstymas tęsis Seimo socialinių reikalų ir darbo komitete.
