2026 m. rugpjūčio 6 d. pranešimas žiniasklaidai
Šiandien atsisveikiname su pirmąja atkurtos nepriklausomos Lietuvos Ministre Pirmininke, Kovo 11-osios Akto signatare, profesore Kazimiera Danute Prunskiene.
Prisimename laiką, kai Lietuva žengė laisvės link, kai Sąjūdis telkė žmones, o kiekviena diena reikalavo tikėjimo, drąsos ir išminties. K. D. Prunskienės tarnystė Lietuvai prasidėjo Sąjūdžio metais ir tęsėsi pirmaisiais nepriklausomos valstybės metais.
Viena ryškiausių to meto lyderių, aktyvi Sąjūdžio dalyvė, TSRS liaudies deputatė K. D. Prunskienė drąsiai gynė Lietuvos teisę į laisvę ir nedvejodama balsavo už jos atkūrimą. Jai buvo patikėta vadovauti pirmajai pereinamajai, o vėliau ir pirmajai atkurtos nepriklausomos Lietuvos Vyriausybei.
Premjerė K. D. Prunskienė vadovavo sunkiausiu valstybės kūrimosi metu, sprendžiant iššūkius be paruoštų atsakymų. Ekonominė blokada, medicinos priemonių stygius, visuomenės įtampos kurstymas ir nuolatinis Sovietų Sąjungos spaudimas tapo jos bei pirmosios Vyriausybės kasdienybe.
Jos ramios tvirtybės ir vidinės stiprybės reikėjo buriant komandą ir vedant šalį permainų laikotarpiu. K. D. Prunskienė skatino prisiimti atsakomybę, pasitikėti sprendimais ir savarankiškai veikti vardan Lietuvos.
Savo atsiminimuose K. D. Prunskienė rašė, kad nors ne visos idėjos buvo lemta įgyvendinti dėl aplinkybių, ji matė aiškią ateities kryptį ir tikėjo, kad valstybė turi žvelgti į priekį.
Jos tikėjimas, toregiškumas ir nuoseklus darbas padėjo kurti valstybės institucijas, pradėti reformas, išlaikyti pasirinktą kryptį ir įtvirtinti Lietuvą tarptautiniu mastu.
Šiandien prisimename stiprią, veržlią ir principingą asmenybę, savo darbais svariai prisidėjusią prie laisvos Lietuvos kūrimo. Jos darbai ir tarnystė Lietuvai išliks mūsų atmintyje.
Ačiū Jums, bendražyge. Ačiū Jums, Signatare. Ačiū Jums, Premjere. Ačiū už tarnystę Lietuvai, už drąsą ir išmintį tada, kai jos labiausiai reikėjo. Ilsėkis ramybėje.
