Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas rugpjūčio 10 dieną pareiškė, kad oro erdvės pažeidimai liovėsi, nes dabar atakuojami taikiniai yra giliau Rusijos teritorijoje. Ministras šį ryšį pateikė kaip savo vertinimą, o ne kaip atskirai paskelbtą incidentų statistiką.
Gegužės 19 dieną, po oro erdvės pažeidimų Latvijoje ir Estijoje, Krašto apsaugos ministerija pranešė, kad Lietuvoje tokių incidentų nebuvo fiksuota. Tą pačią dieną Baltijos šalių oro erdvėje aktyvuoti NATO oro policijos naikintuvai grįžo į nuolatinio dislokavimo vietas.
Ministerija taip pat buvo perspėjusi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą apie galimą poreikį informuoti gyventojus. Rekomendacijos, kaip elgtis pastebėjus droną, gavus oro pavojaus perspėjimą ar radus įtartiną daiktą, skelbiamos svetainėje LT72.lt.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, 2026 metais maždaug ketvirtadalis viso gynybos įsigijimų biudžeto numatytas oro erdvės stebėjimui ir oro gynybai stiprinti. Pagrindinis dėmesys skiriamas dronų aptikimo bei neutralizavimo pajėgumams, gyventojų perspėjimo sistemai ir institucijų koordinavimui.
R. Kaunas yra sakęs, kad planuojama plėsti radarų ir kitų sensorių tinklą, kurti integruotą dronų aptikimo, perėmimo arba neutralizavimo sistemą. Birželio 22 dieną KAM paskelbė planuojanti skirti apie 3 mln. eurų Lietuvoje kuriamam priešiškų bepiločių orlaivių sistemų perėmėjo dronui.
