Po JAV ir Baltarusijai susitarus sustabdyti kontrabandinių balionų siuntimą į Lietuvą praėjusių metų pabaigoje, tikėtasi krizės pabaigos. Tačiau dezinformacijos analizės centro „Debunk.org“ tyrimas rodo, kad pažadėta ramybė truko vos pusantro mėnesio, o Kremliui palanki žiniasklaida per pastarąjį pusmetį toliau intensyviai naudojosi situacija Lietuvos institucijų diskreditavimui.
Tyrimas, apimantis 2025 m. sausio 1 d. iki 2026 m. birželio 30 d. laikotarpį, analizavo 1566 Kremliui palankios rusakalbės žiniasklaidos straipsnius, kuriuose nustatyti 1630 naratyvo fragmentai. Šių publikacijų bendras pasiekiamumo rodiklis („DebunkReach“) siekia apie 663,3 mln. kontaktų. Ši imtis papildo ankstesnę 2025 m. gruodžio viduryje paskelbtą analizę.
„Debunk.org“ vyr. analitikas Algirdas Kazlauskas pastebi, kad, nors pernai daugiausia dėmesio sulaukė naratyvai, siekiantys pabrėžti Lietuvos sprendimo uždaryti sieną su Baltarusija neteisėtumą ir jo sukeltą ekonominę žalą, šiemet gerokai sustiprėjo naratyvai, akcentuojantys Lietuvos atsisakymą palaikyti dialogą su Baltarusija, menkinantys pačios balionų krizės keliamą grėsmę ir Lietuvos valstybingumą apskritai.
Naratyvas, neigiantis Baltarusijos atsakomybę už kontrabandinių balionų krizę, pernai sudaręs daugiau nei penktadalį viso dezinformacijos srauto, šiemet dar labiau sustiprėjo, jo dalis išaugo iki 35,6 %.
Esminis lūžis įvyko 2025 m. gruodžio mėnesį, sutapus keliems svarbiems įvykiams: gruodžio 9 d. Lietuva paskelbė nepaprastąją padėtį ir teisę šaudyti į balionus, gruodžio 13 d. paskelbtas JAV–Baltarusijos susitarimas, o gruodžio 16 d. sulaikyta 21 su kontrabanda susijusių asmenų grupė. Po šių įvykių balionai virš Lietuvos nebeskraidė beveik pusantro mėnesio. Vėliau atsinaujinę incidentai, nors ir retesni, 2026 m. sausio 27–28 d. naktį virto didžiausiu viso tyrimo laikotarpio antskrydžiu – tris kartus uždarytas Vilniaus oro uostas ir nukentėjo apie 1700 keleivių. Kremliui palanki žiniasklaida apie šiuos incidentus iš esmės nutylėjo, sutartinai propaguodama naratyvą, esą Lietuva sabotuoja artėjantį JAV ir Baltarusijos susitarimą.
Analizėje taip pat nagrinėjama platesnė 2025-26 m. dronų antskrydžių banga, apėmusi ne tik Lietuvą, bet ir Lenkiją, Estiją, Rumuniją, Norvegiją bei Nyderlandus. Pasak A. Kazlausko, Kremliaus žiniasklaida bandė nukreipti atsakomybę Ukrainai ar NATO, kvestionavo pačių incidentų tikrumą ir stengėsi juos prilyginti ginčytinam Amsterdamo baliono stebėjimo atvejui, taip formuojant įspūdį, jog visa incidentų banga yra nepatvirtinta ir dirbtinai sukurta Vakarų.
A. Kazlauskas pastebi, kad vienu metu skleidžiami prieštaringi Lietuvos įvaizdžiai – šalis vaizduojama ir kaip nereikšminga, silpna, erzinanti, ir kaip pavojinga, apskaičiuota provokatorė. Tokia taktika, anot jo, siekia sugriauti skaitytojų tikrovės suvokimą ir yra sunkiai atpažįstama, nors ir nuolatos naudojama Kremliaus. Šie vaizdiniai remiasi sovietmečio propagandos modeliais, pritaikytais naujam kontekstui, kur priešininkai vaizduojami kaip „surežisuoti provokatoriai“, o Vakarų valdžios – kaip „marionetės“. Panaši logika buvo naudojama Rusijos pateisinant intervencijas Sakartvele ir Ukrainoje.
Tyrime keliama hipotezė, kad dalis naratyvų apie tariamą sienos uždarymo neteisėtumą ir jo sukeltą žalą galėjo būti parengti dar iki Lietuvos sprendimo, o ne kaip reakcija į jį. „Tai tik prielaida, kuriai patvirtinti reikia tolesnio tyrimo. Tačiau pats faktas, kad kritika kartais pasirodo anksčiau nei sprendimas, kurį ji kritikuoja, verčia rimtai žiūrėti į galimybę, jog bent dalis šių pasakojimų gimsta ne spontaniškai, o yra paruošiami iš anksto“, – teigia „Debunk.org“ analitikas.
