Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas rugsėjo 28 d. pareiškė, kad Europos Komisijos – Europos Sąjungos vykdomosios institucijos – signalai dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos prašomo papildomo finansavimo gynybai nuo dronų yra pozityvūs. Tačiau Komisija galutinio sprendimo dar nėra priėmusi.
Baltijos šalys prašo 500 mln. eurų
Lietuva, Latvija ir Estija rugsėjo 23 d. patvirtino bendrai paprašiusios Europos Komisijos papildomos ES finansinės paramos kovos su dronais pajėgumams stiprinti. Baltijos valstybės siekia gauti 500 mln. eurų.
Šią sumą pirmoji, remdamasi informuotais šaltiniais, paskelbė Suomijos žiniasklaida. R. Kaunas ją viešai įvardijo rugsėjo 24 d. Dieną anksčiau naujienų agentūra „Reuters“ buvo pažymėjusi, kad pirminiame komentare ministras konkrečios prašomos sumos neatskleidė.
Europos Komisija rugsėjo 24 d. patvirtino gavusi Baltijos šalių prašymą ir nurodė, kad jį vertins. Taigi ministro minimi pozityvūs signalai dar nereiškia, kad 500 mln. eurų finansavimas jau skirtas.
Krašto apsaugos ministerija dar rugsėjo 8 d. skelbė, kad Lietuva kartu su Latvija ir Estija kreipėsi į Komisiją dėl papildomų lėšų skubiems oro gynybos poreikiams. Ministerijos vertinimu, vien Lietuvai vadinamiesiems mažosios oro gynybos pajėgumams sustiprinti reikėtų iki 1 mlrd. eurų, o visoms trims Baltijos valstybėms – apie 2 mlrd. eurų.
Bendra sistema sujungtų dronų aptikimą ir neutralizavimą
Baltijos šalys siekia sukurti bendrą apsaugos nuo dronų sistemą, kuri susietų bepiločių orlaivių aptikimo priemones, dirbtiniu intelektu paremtus sprendimus ir dronų neutralizavimo įrangą.
Pasak R. Kauno, Lietuva, Latvija ir Estija taip pat svarsto bendrai pirkti reikalingus pajėgumus, pirmenybę teikdamos Europos gynybos pramonei. Ministro teigimu, tokie pirkimai sustiprintų regiono atsparumą ir paskatintų Europos gynybos pramonės bendradarbiavimą.
Šie planai atitinka Europos Komisijos Gynybos parengties iki 2030 m. veiksmų gaires. Jose gynyba nuo dronų, ES rytinio flango stebėjimas, Europos oro skydas ir Europos kosmoso skydas įvardyti kaip keturios pavyzdinės iniciatyvos.
Dronai ir kovos su jais sistemos taip pat įtraukti į devynias prioritetines sritis, kuriose ES valstybės raginamos kartu plėtoti pajėgumus ir vykdyti bendrus pirkimus.
Lietuva spartina radarų ir dronų perėmėjų pirkimą
Lietuvos Vyriausybė rugsėjo 2 d. leido skubiau įsigyti trumpojo nuotolio bei pasyviųjų radarų ir bandomąsias dronų perėmėjų partijas. Kartu perkamos šios įrangos integravimo ir ja dirbsiančio personalo mokymo paslaugos.
Institucijos aiškina, kad specializuotų priemonių reikia todėl, jog mažus, žemai ir lėtai skrendančius dronus sunku aptikti įprastomis oro erdvės stebėjimo sistemomis. Be to, juos naikinti brangiomis tradicinėmis oro gynybos priemonėmis ne visada tvaru.
Gynybos resursų agentūros duomenimis, dronų ir kovos su jais technologijų pritaikymo ciklas Ukrainos kare trunka maždaug 2–8 savaites. Dėl tokios sparčios kaitos Lietuva ketina išbandyti kelių gamintojų sprendimus.
2026–2030 m. Lietuva nacionalinėmis lėšomis planuoja skirti 2,03 mlrd. eurų oro erdvės stebėjimui, oro gynybai ir elektroninei karybai plėtoti.
