Kauno kino centre „Romuva“ rugsėjo 30 d. 19 val. bus surengtas nemokamas animacijos pradininko Vladislovo Starevičiaus filmų vakaras su gyvu muzikiniu akompanimentu. Renginys skirtas paminėti Kauno miesto muziejaus įtraukimą į Europos kino akademijos sudaromą Europos kino kultūros lobių sąrašą.
Tris Starevičiaus filmus lydės gyva muzika
Per 59 minučių programą bus parodyti trys skirtingiems V. Starevičiaus kūrybos laikotarpiams atstovaujantys filmai.
Vakarą pradės 1910 m. sukurta dešimties minučių trukmės „Gražioji Lukanida“. Manoma, kad Kaune nufilmuotame kūrinyje meilės, pavydo ir keršto istorija pasakojama pasitelkiant vabzdžių personažus.
Antrasis programos filmas – 1912 m. sukurta 12 minučių trukmės juosta „Kinematografo operatoriaus kerštas“. Bulvarines melodramas parodijuojantis kūrinys laikomas vienu ankstyviausių savirefleksyvaus kino pavyzdžių.
Programą užbaigs 1933 m. 37 minučių trukmės filmas „Šunelis talismanas“, kurį V. Starevičius kūrė kartu su Kaune gimusia dukra Irene Starewicz. Jame pliušinis šunelis mėgina sergančiam vaikui parnešti apelsiną.
Filmams gyvai akompanuos iš Ukrainos kilęs pianistas, kompozitorius ir profesionalus nebyliojo kino taperis Pavelas Pavlosyukas. Programą pristato ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“.
Nemokami bilietai bus dalijami renginio dieną nuo 18 val. „Romuvos“ kasoje, likus valandai iki seanso pradžios.
Kaune prasidėjo Starevičiaus animacijos eksperimentai
V. Starevičius Kaune gyveno ir dirbo 26 metus – nuo 1886 iki 1912 m. Vadovaudamas Gamtos istorijos muziejui jis ieškojo būdo nufilmuoti vabzdžius ir pradėjo eksperimentuoti su animacija.
Europos kino akademija Kauno miesto muziejų įvardija kaip vietą, kurioje V. Starevičius 1910 m. sukūrė „Lucanus Cervus“ – vieną pirmųjų pasaulyje lėlinės animacijos filmų. Dar 1909 m. jo sukurtas „Virš Nemuno“ laikomas pirmuoju Lietuvos dokumentiniu filmu.
Per pusę amžiaus trukusią karjerą kūrėjas sukūrė daugiau kaip 100 filmų. Emigravęs į Prancūziją, filmu „Le Roman de Renard“ jis pademonstravo pilnametražės lėlinės animacijos galimybes. Renginio pristatyme taip pat nurodoma, kad V. Starevičiaus darbai buvo rodyti Venecijos kino festivalyje ir įvertinti aukso medaliu, o jo kūryba vėliau darė įtaką Waltui Disney’ui, Timui Burtonui ir Wesui Andersonui.
Akademija muziejų įtraukė į 70 kino vietų sąrašą
Apie Kauno miesto muziejaus ir dar devynių objektų įtraukimą į Europos kino kultūros lobių sąrašą Europos kino akademija paskelbė balandžio 22 d. Dabar sąraše yra 70 vietų, turinčių simbolinę ir istorinę reikšmę Europos kinui. Šias vietas siekiama išsaugoti ateities kartoms.
Naujuosius objektus akademija atrinko konsultuodamasi su kino žurnaliste ir kuratore Ola Salwa, Europos kino akademijos valdybos pirmininke Ada Solomon bei Vokietijos kino paveldo institucijos „Deutsche Kinemathek“ meno vadove Heleen Gerritsen.
Rugsėjo 30 d. ant Kauno miesto muziejaus pastato, kuriame dirbo V. Starevičius, taip pat numatyta oficialiai atidengti Europos kino akademijos lentelę. Ji žymės šį pastatą kaip svarbią Europos kino istorijos vietą.
