Seimo narys Vytautas Sinica rugpjūčio 13 d. paskelbė kreipęsis į prokurorus, prašydamas Kauno mečetę Totorių gatvėje grąžinti valstybės nuosavybėn. Seimo pranešime nepateikiami nei tokio kreipimosi teisiniai argumentai, nei prokuratūros atsakymas ar sprendimas.
Kauno mečetė, esanti Totorių g. 6, yra valstybės saugomas nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektas. Dabartinis mūrinis pastatas statytas 1930–1932 metais.
1991 metais mečetė ir jai priklausiusi 0,8405 hektaro žemė buvo grąžintos Kauno miesto musulmonų religinei bendruomenei. Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių taryba – Muftiatas nurodo, kad Kauno miesto taryba dar 1990 metais nutarė grąžinti pastatą šiai bendruomenei, o 1991-aisiais mečetėje vėl vyko pamaldos.
Kultūros paveldo departamento tyrimo pažymoje nurodoma, kad mečetės sklypas patenka į Kauno senųjų, arba Karmelitų, kapinių saugomą teritoriją. Kauno musulmonų bendruomenė 2018 metais prašė Nacionalinės žemės tarnybos leisti neatlygintinai naudotis sklypu, tačiau prašymai buvo atmesti, paskutinį kartą – 2023 metais.
Tarnyba sprendimą grindė tuo, kad sklypas suformuotas buvusių kapinių vietoje, kur yra palaikų, todėl pagal Žemės reformos įstatymą jis neprivatizuojamas. Nors pirmosios instancijos teismas bendruomenės skundą buvo patenkinęs, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 metų sausį šį sprendimą panaikino ir skundą atmetė.
Bendruomenė anksčiau kalbėjo apie galimybę kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, tačiau muftijus Aleksandras Beganskas teigė, kad ten nurodyta, jog Lietuvoje dar neišnaudotos visos teisinės galimybės.
Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas Motiejus Jakubauskas prieštarauja mečetės ir aplinkinės žemės perdavimui Kauno musulmonų bendruomenei. Jo teigimu, šis turtas istoriškai priklauso totoriams. Muftiatas šį vertinimą ginčija ir remiasi 1990 bei 1991 metų sprendimais dėl mečetės grąžinimo.
Kauno savivaldybė savo ruožtu kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, prašydama patikslinti kapinių komplekso teritorijos ribas.
