Vasarai baigiantis, svarbu ne tik apžvelgti, kaip ji paveikė žmones, bet ir pažvelgti į augalų pasaulį, nes jų augimo ritmas gali daug pasakyti apie besikeičiantį klimatą.
Augalai vieni pirmųjų pajunta klimato pokyčius
Ši vasara Lietuvoje buvo kupina kontrastų: birželio pabaigoje fiksuota rekordinė kaitra, liepą daug kur gausiai lijo, o stiprios audros ir viesulai padarė žalos miškams bei ūkiams. Tokie orų svyravimai rodo, kad augalai vis dažniau susiduria su sparčiai besikeičiančiomis augimo sąlygomis.
Augalai, skirtingai nei gyvūnai, negali greitai migruoti ieškodami palankesnių sąlygų. Todėl temperatūros, kritulių ar dirvožemio drėgmės pokyčiai tiesiogiai veikia jų augimą, žydėjimą, paplitimą ir atsparumą. Klimato kaita keičia ne tik oro temperatūrą, bet ir kritulių kiekį bei jų pasiskirstymą. Kartais augalams trūksta vandens, kartais gausūs krituliai lemia dirvožemio užmirkimą, o tai apsunkina augimą, skatina ligų ir pelėsių plitimą.
„Kalbėdami apie klimato kaitą dažnai dėmesį sutelkiame į temperatūros rekordus ar ekstremalius orus, tačiau ne mažiau svarbu stebėti, kaip į šiuos pokyčius reaguoja visa gamta. Augalai yra tarsi jautrūs aplinkos pokyčių rodikliai – jų augimo ritmas leidžia geriau suprasti, kaip keičiasi mūsų ekosistemos ir kokią įtaką tai gali turėti žmonėms“, – sako Lietuvos gamtos fondo direktorius Edmundas Greimas.
Pokyčiai matomi skirtingose ekosistemose
Klimato kaita nevienodai veikia augalų rūšis ir ekosistemas. Kai kurioms rūšims šiltesnės sąlygos tampa palankesnės, kitoms – priešingai. Lietuvoje pastebima, kad šiltesnio klimato regionams būdingos rūšys pamažu įsitvirtina, o daliai vietinių augalų, prisitaikiusių prie įprasto Lietuvos klimato, naujos sąlygos tampa mažiau palankios.
Mokslininkai prognozuoja, kad dėl klimato kaitos Lietuvoje gali mažėti paprastosios eglės (Picea abies), o paprastasis bukas (Fagus sylvatica) plečia savo arealą. Didėja ir invazinių rūšių, tokių kaip uosialapis klevas (Acer negundo), baltažiedė robinija (Robinia pseudoacacia), vėlyvoji ieva (Padus serotina), rizika.
Klimato pokyčius jaučia ir miškai. Ilgesni sausrų laikotarpiai silpnina medžius, todėl jie tampa jautresni ligoms ir kenkėjams. Švelnesnės žiemos sudaro palankesnes sąlygas išgyventi kai kuriems vabzdžiams, pavyzdžiui, žievėgraužiui tipografui.
Vandens telkiniai taip pat jautrūs. Aukštesnė temperatūra ir intensyvesnės liūtys gali skatinti didesnį maistinių medžiagų patekimą į vandenį, spartindamos eutrofikaciją – dumblių vešėjimą, deguonies mažėjimą ir blogesnes sąlygas vandens augalams bei gyvūnams.
Kodėl tai svarbu kiekvienam iš mūsų?
Augalų pokyčiai tiesiogiai susiję su mūsų kasdieniu gyvenimu. Baltijos regiono moksliniai tyrimai rodo, kad nors vegetacijos sezonas prasideda anksčiau, vėlyvų šalnų laikas išlieka panašus, todėl rizika, kad pradėjusius augti ūglius ar žiedus pažeis šalnos, didėja. Šis reiškinys vadinamas „netikruoju pavasariu“ (angl. false spring) ir gali paveikti laukinius augalus bei žemės ūkio kultūras.
Besikeičiančios augimo sąlygos daro įtaką derliaus kiekiui ir kokybei. Miškų būklė lemia jų atsparumą ligoms ir kenkėjams bei ekosistemų pusiausvyrą. Kai kurių augalų žydėjimo laikotarpiai kinta, todėl pokyčius gali pajusti ir žiedadulkėms jautrūs žmonės.
Augalai yra ekosistemų pagrindas – jie aprūpina mus maistu ir deguonimi, saugo dirvožemį, reguliuoja vandens apykaitą ir sudaro buveines kitiems organizmams. Todėl gamtos gyvybingumas priklauso nuo daugybės tarpusavyje susijusių procesų, kuriuos jau šiandien veikia klimato kaita.
„Klimato kaita nėra tik ateities problema – jos poveikį matome jau dabar, stebėdami augalų augimo ritmą ir vis dažnėjančius gamtos sutrikimus. Tai ne pavieniai reiškiniai, o ženklai, kad keičiasi visa ekosistemų pusiausvyra“, – teigia Lietuvos gamtos fondo direktorius Edmundas Greimas.
