Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė kreipėsi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), prašydama ištirti, ar Lietuvoje veikiančios Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos-muftiato (vadinamojo II-ojo muftiato) veikla nekelia grėsmės Lietuvos nacionalinio saugumo interesams.
Esant indikacijoms, jog ši organizacija gali prieštarauti Lietuvos nacionalinio saugumo interesams, Seimo narė siūlytų Teisingumo ministerijai šią organizaciją išregistruoti.
Pasak D. Asanavičiūtės-Gružauskienės, dar 2019 m. Teisingumo ministerijos patvirtintas II-ojo muftiato įkūrimas giliai suskaldė Lietuvos musulmonų bendruomenę ir kelia grėsmę istoriniam paveldui. Organizacija palaipsniui perima Lietuvos mečečių valdymą iš istorinės Lietuvos totorių bendruomenės.
Kreipimesi nurodoma, kad II-asis muftiatas jau perėmė Kauno ir Nemėžio mečetes (pastarojoje kontaktiniu asmeniu nurodomas muftijus Aleksandras Beganskas), taip pat bandoma perimti 40-ties totorių kaimo mečetės kontrolę.
„II-asis muftiatas agresyviais veiksmais perima maldos namų valdymą. Dėl to istoriniai Lietuvos totoriai jaučiasi vejami iš savo mečečių, o jų vietą užima imigrantai. Tiek šios organizacijos provokuojanti retorika bei dalyvavimas laidose pas už sovietinių nusikaltimų neigimą teistus asmenis, tiek gilus bendradarbiavimas su užsienio valstybėmis ir jų organizacijomis kelia rimtą klausimą dėl svetimų valstybių organizacijų įtakos bei mūsų valstybės islamizacijos grėsmės“, – teigia D. Asanavičiūtė-Gružauskienė.
Seimo narės kreipimesi atkreipiamas dėmesys į organizacijos ryšius su užsienio fondais. Tarp bendradarbiavimo partnerių yra organizacijų, kurios tarptautinėje erdvėje, pavyzdžiui, nuo 1996 m., yra sulaukusios kaltinimų terorizmo finansavimu ar radikalizacijos skatinimu (pavyzdžiui, Saudo Arabijos WAMY).
Parlamentarė primena ir Valstybės saugumo departamento (VSD) 2025 m. grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitos išvadas. Jose pažymima, kad teroristinės organizacijos (tokios kaip ISKP) aktyviai plečia islamistinės propagandos įtaką Europoje, ieškodamos pažeidžiamų, į radikalizaciją linkusių asmenų. VSD pabrėžia, kad uždarose religinėse grupėse esantys ir į visuomenę nesiintegruojantys asmenys yra labiausiai pažeidžiami radikalizacijos, todėl atsparumas tokiai propagandai tampa gyvybiškai svarbus nacionaliniam saugumui.
Kaip papildomą argumentą dėl destruktyvios organizacijos veiklos, Seimo narė pateikia ir viešus II-ojo muftiato vadovo A. Begansko pasisakymus. Neseniai socialiniame tinkle „Facebook“ išplitusiame vaizdo įraše organizacijos lyderis menkino lietuvių šeimos sampratą ir atvirai skatino poligamiją.
D. Asanavičiūtės-Gružauskienės vertinimu, tokia organizacijos lyderio retorika yra visiškai nepriimtina, nes ja ne tik menkinama Lietuvos visuomenė, bet ir atvirai propaguojama Lietuvos teisinei sistemai prieštaraujanti šariato teisė bei poligamija.
Jei NSGK tyrimas atskleistų, kad šios religinės bendruomenės valdybos veikla iš tiesų pažeidžia Lietuvos interesus, Seimo narė ragintų imtis griežčiausių priemonių – kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl teisinės II-ojo muftiato registracijos panaikinimo.
