Bendrovės „Realco“ atstovas Andrius Sugintas ir draudimo bendrovės „Ergo“ specialistė Aušra Jusė primena, kad perkant būstą su paskola bankas reikalauja jį apdrausti nuo pagrindinių rizikų, tačiau pilnesnei turto apsaugai dažnai nepakanka bazinio draudimo. Ypač naujuose būstuose gali kilti brangiai kainuojančių incidentų, kurių nepadengia privalomasis draudimas.
Pasak A. Suginto, žmonės, ypač pirkdami naują būstą, neretai neįvertina papildomos apsaugos svarbos. „Pamirštama, kad nuostolių gali sukelti ne tik buto būklė, bet ir netikėtos buitinės situacijos: kaimyno užliejimas, sugedusi skalbyklė ar sudužęs televizorius. Tai – kasdienės rizikos, nuo kurių verta apsisaugoti papildomai“, – pažymi jis.
„Ergo“ Privačių klientų draudimo skyriaus vadovė A. Jusė vardija, kad kredito įstaigos reikalauja apdrausti būstą nuo pagrindinių rizikų: ugnies, gamtos jėgų, vandentiekio avarijų, trečiųjų asmenų tyčinės veikos, stiklo dužimo ir transporto priemonės atsitrenkimo. „Tačiau į privalomą minimumą neįeina civilinė atsakomybė kaimynams, elektros įtampos svyravimų sukelta žala technikai, buitinės technikos ir elektronikos gedimai bei kitos kasdienės nelaimės. Norint apsidrausti nuo šių rizikų, jas reikia pasirinkti papildomai“, – nurodo ji.
Dažniausios nelaimės ir kada draudimas nepadės
A. Jusė pabrėžia, kad vandentiekio avarijos pasitaiko ne tik senuose, bet ir naujuose pastatuose, ir sudaro didžiąją dalį visų fiksuojamų žalų. Todėl vandens rizika ir civilinė atsakomybė yra aktualios tiek senos, tiek naujos statybos būstuose. Toliau rikiuojasi buitinės nelaimės, pvz., nešant daiktus apgadinamos durys ar apdaila, įtampos svyravimų sukelta žala, audrų padariniai, stiklo dūžiai, buitinės technikos ir elektronikos gedimai. Ne visos šios rizikos apimamos bazinio draudimo.
Draudimas atlygina staigią ir netikėtą žalą. Išmoka nepriklauso, jei nuostoliai atsirado dėl nepriežiūros, natūralaus nusidėvėjimo ar defektų. Taigi draudimas nepadengs pelėsio, drėgmės, puvimo, statybos broko ar susidėvėjusios technikos gedimų. „2026 m. nedraudžiamaisiais pripažinta apie ketvirtadalis visų kreipimųsi. Dažniausiai tai lėmė atvejai, kai žala atsirado dėl natūralaus nusidėvėjimo, ilgalaikio poveikio, statybos defektų arba kai nuo konkrečią žalą sukėlusios rizikos nebuvo apsidrausta“, – priduria A. Jusė.
Ką pasirinkti papildomai?
A. Sugintas sako, kad papildomas draudimas suteikia daugiau ramybės, nes netikėto įvykio atveju nereikės vienam spręsti visų padarinių. Viena svarbiausių papildomų apsaugų – civilinės atsakomybės draudimas, aktualus gyvenantiems aukščiau, kadangi užliejus gali tekti atlyginti kaimynų nuostolius. Galima rinktis apsaugą vienam būstui, visam turimam NT ar platesnę asmens atsakomybę.
„Ergo“ siūlo draudimo variantą „Saugus turtas“, kuris apima buitines nelaimes, įtampos svyravimus, elektronikos, buitinės technikos, šildymo, signalizacijos ir vėdinimo įrangos gedimus bei kitus netikėtus įvykius.
Draudimo kaina ir išmokos
Būsto draudimo kaina priklauso nuo ploto, pastato konstrukcijos ir pasirinktos apsaugos, o išmokos suma – nuo žalos dydžio ir pasirinktos draudimo sumos. Vidutinė išmoka pastatų draudime siekia apie 730 eurų, namų turto – apie 650 eurų. Didžiausia žala butuose, fiksuojama dėl vandentiekio avarijų, gali siekti ir 27 tūkst. eurų. Žala dėl elektros įtampos svyravimų gali viršyti 11 tūkst. eurų.
„Ergo“ kartu su butu draudžia ir jam tenkančią bendrosios nuosavybės dalį (pvz., liftą, laiptinės telefonspynę), taip pat klientui priklausančius sandėliukus, garažus ir parkavimo vietas daugiabutyje. A. Sugintas primena, kad šiuolaikiniuose projektuose būstas apima ne tik butą, bet ir požemines stovėjimo aikšteles, sandėliukus, bendrąsias erdves, todėl renkantis draudimą svarbu įvertinti visą su būstu susijusį turtą.
