Dalis ūkininkų, iki šiol žemės ūkio veiklai besinaudojusių nesuformuotais valstybinės žemės fondų plotais pagal laikino naudojimo sutikimus, susiduria su neapibrėžtumu dėl ateities. Galiojantis Žemės įstatymas leidžia tokius sutikimus, tačiau tik iki 2026 m. gruodžio 31 d. Todėl ūkininkams svarbu kuo greičiau sužinoti teisinius pagrindus, pagal kuriuos jie galės naudotis valstybine žeme kitais metais, nes iki termino liko mažiau nei trys mėnesiai.
Norint išsinuomoti ar įsigyti valstybinę žemę, būtina suformuoti žemės sklypą, atlikti kadastrinius matavimus ir įregistruoti jį Nekilnojamojo turto registre. Nors ūkininkai gali atlikti jiems priklausančią dalį, likęs procesas priklauso nuo valstybės institucijų ir jų organizuojamų procedūrų.
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) dar šių metų birželio 9 d. viešai paragino ūkininkus neatidėlioti sprendimų dėl tolesnio valstybinės žemės naudojimo, primindama, kad nuo 2027 m. sausio 1 d. laikinas naudojimas, išskyrus įstatyme nustatytą išimtį, nebebus galimas. NŽT nurodė, kad gavus informaciją apie rengiamą žemėtvarkos projektą, per 20 dienų reikia pateikti prašymą išsinuomoti ar įsigyti naudojamą žemę. Tačiau, skubindama ūkininkus, rugsėjo pabaigoje NŽT nutraukė dalį žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo paslaugų pirkimo procedūrų, todėl kyla klausimas, ar valstybė spės laiku atlikti savo dalį.
Nepaisant ūkininkų investicijų į žemę, neaiškumas dėl ateities gali lemti, kad žemė liks nedirbama, o valstybė neteks nuomos pajamų. Seimo Kaimo reikalų komitetas dar gegužės 27 d. pasiūlė Aplinkos ministerijai pavesti NŽT nedelsiant organizuoti žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo paslaugų pirkimus. Nors pirkimas buvo paskelbtas, jis apėmė tik nedidelę dalį savivaldybių, o vėliau NŽT nusprendė nutraukti dalį procedūrų.
Aplinkos ministerija ir NŽT raginamos pateikti konkretų atsakymą, kiek prašymų dėl žemės nuomos ar įsigijimo gauta, kiek projektų pradėta rengti, kiek bus užbaigta iki 2026 m. gruodžio 31 d. ir kas bus atsakingas už neužbaigtų projektų tęsimą nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvos savivaldybių asociacija taip pat pritaria, kad sklypai turi būti tinkamai suformuoti, tačiau klausia, kaip žemę teisėtai naudoti, kol procesai nebaigti.
Aplinkos ministerija ir NŽT privalo užtikrinti sklandų žemės sklypų projektavimo darbų eigą, pateikti aiškų darbų grafiką ir sąžiningai informuoti apie tai, kiek darbų įmanoma atlikti iki metų pabaigos. Taip pat būtina parengti sprendimą dėl pereinamojo laikotarpio tiems ūkininkams, kurių prašymai nebus įgyvendinti dėl institucinių priežasčių, leidžiant jiems ir toliau teisėtai naudotis valstybine žeme.
