Krašto apsaugos ministerija (KAM), nelaukdama Valstybės kontrolės audito išvadų dėl krašto apsaugos sistemos (KAS) ginkluotės ir karinės įranga įsigijimų, pradėjo ir tęsia kompleksinius pokyčius, siekiant, kad šie įsigijimai būtų efektyvesni, o viešųjų pirkimų procedūros vyktų greičiau ir sklandžiau.
„Siekiant užtikrinti kuo skubesnį Lietuvos kariuomenės aprūpinimą ginkluote ir karine įranga, jau inicijavome viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų peržiūrą, tobuliname projektinį valdymą, stipriname viešųjų pirkimų stebėseną ir rizikų valdymą”, – sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
„Valstybės kontrolės auditas apima 2021–2025 metus ir patvirtino tai, apie ką buvo kalbama metų metus: įsigijimų sistema veikė be aiškių terminų, be atskirtų atsakomybių ir be efektyvios stebėsenos. Neįvykusių pirkimų dalis iki 59 procentų neišaugo per vieną naktį – gynybos pirkimo ciklas trunka ne mėnesius, o metus, todėl šiandien matome anksčiau priimtų ir nepriimtų sprendimų rezultatą. Audito išvados patvirtina, kad pokyčius krašto apsaugos sistemoje vykdome tinkama linkme”, – teigia ministras.
Didinant ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimų proceso efektyvumą, stiprinama viešųjų pirkimų stebėsena. Atsižvelgiant į šių pirkimų specifiką, nustatomi specializuoti viešųjų pirkimų efektyvumo vertinimo rodikliai, apimantys ir pirkimus, vykdomus taikant teisės aktuose numatytas išimtis.
Kuriamas naujas mechanizmas, sudarantis sąlygas mobilizacijos ir karo atveju operatyviai vykdyti ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimus. Šį rudenį KAM Vyriausybei teiks įstatymų projektus, kurie leis greičiau įsigyti ginkluotę ir karinę įrangą kilus nacionalinio saugumo grėsmei ar atsiradus poreikiui Lietuvos kariuomenei išbandyti naujoves.
Siekiant efektyviau valdyti svarbių ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimų projektų įgyvendinimo rizikas, tobulinamas projektinis valdymas. Projekto pradžioje nustatoma visa jo vertė, apimanti ne tik įsigyjamos ginkluotės ar įrangos kainą, bet ir jai reikalingos infrastruktūros, amunicijos, eksploatavimo bei kitas gyvavimo ciklo sąnaudas. Diegiama skaitmenizuota projektų stebėsenos sistema, leidžianti laiku identifikuoti kylančias rizikas ir priimti reikiamus sprendimus.
KAS pirkimų duomenys jau pradėti valdyti vienoje Pirkimų valdymo informacinėje sistemoje. Jie analizuojami siekiant priimti duomenimis grįstus sprendimus ir efektyviau valdyti įsigijimų procesus. Stiprinama ginkluotės ir karinės įrangos pirkimų vidaus kontrolė.
Peržiūrimi ir atnaujinami kariuomenės pajėgumų plėtros planai pagal aktualius poreikius ir realią saugumo situaciją. Kiekvienam pajėgumui nustatomi efektyvumo ir pažangos vertinimo rodikliai, leidžiantys objektyviau įvertinti, kaip konkretūs ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimai prisideda prie bendro Lietuvos kariuomenės pajėgumų išvystymo.
Gynybos resursų agentūrai, Infrastruktūros valdymo agentūrai ir Kertiniam valstybės telekomunikacijų centrui suteiktas centrinės perkančiosios organizacijos statusas, aiškiai apibrėžiant atsakomybes už centralizuotus pirkimus joms priskirtose srityse.
Siekiant pritraukti ir išlaikyti aukščiausios kvalifikacijos viešųjų pirkimų ir kitų įsigijimams vykdyti reikalingų sričių profesionalus, stiprinama jų motyvacija, ugdomos kompetencijos ir atveriamos karjeros galimybės. Peržiūrint darbo užmokesčio politiką ieškoma sprendimų, kurie leidžia konkurencingiau atlyginti už aukštą kvalifikaciją, didesnę atsakomybę ir sukauptą ekspertinę patirtį.
Aiškiau apibrėžiamos patariamųjų ir sprendimus priimti įgaliotų institucijų kompetencijos bei atsakomybės, nustatoma sprendimų derinimo eiga ir maksimalūs terminai. Šie pokyčiai sudaro sąlygas sprendimus dėl ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimų priimti greičiau, skaidriau ir efektyviau, kartu išlaikant tinkamą procesų kontrolę ir aiškią atsakomybę.