Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkės su partneriais sukūrė hibridinius cheminius junginius, kurie laboratoriniuose bandymuose mažino agresyvių vėžio ląstelių gyvybingumą ir slopino kai kurių bakterijų bei grybų augimą. Tačiau tai dar nėra patvirtinti vaistai ar įrodytas gydymo metodas – gautus rezultatus reikės patvirtinti tolesniais tyrimais.
Vienas junginys stipriausiai veikė tris vėžio ląstelių linijas
Tyrėjai sujungė piridino ir 1,2,4-triazolo struktūras. KTU doktorantės Aidos Šermukšnytės teigimu, hibridinė molekulė yra dviejų ar daugiau aktyvių struktūrų junginys, galintis veikti skirtingus biologinius taikinius.
Pasak KTU tyrėjos Ingridos Tumosienės, tokių junginių ieškoti skatina dvi problemos – agresyvios vėžio formos ir didėjantis antimikrobinis atsparumas.
Junginių priešvėžinis poveikis in vitro, tai yra ne žmogaus organizme, o laboratorinėmis sąlygomis, tirtas naudojant tris žmogaus vėžio ląstelių linijas: plaučių adenokarcinomos A549, trigubai neigiamo krūties vėžio MDA-MB-231 ir melanomos IGR39.
KTU mokslininkė Kristina Kantminienė paaiškino, kad šie navikai pasirinkti dėl didelės metastazavimo rizikos, dažno atsparumo esamiems vaistams ir ribotų gydymo galimybių.
Iš tirtų medžiagų junginys Nr. 34 stipriausiai veikė visas tris vėžio ląstelių linijas. Jo EC50 – koncentracijos, reikalingos perpus sumažinti ląstelių gyvybingumą, – vertės nesiekė 5 mikromolių litre.
Trimatėse ląstelių kultūrose šis junginys reikšmingai slopino trigubai neigiamo krūties vėžio ir melanomos sferoidų augimą. Sferoidai yra laboratorijoje išaugintos trimatės ląstelių sankaupos, geriau nei įprastos plokščios kultūros atkartojančios kai kurias naviko savybes.
Junginiai Nr. 24 ir 26 mažino navikų sferoidų gyvybingumą, tačiau jų dydžio nepakeitė. Be to, nors dalis tirtų junginių buvo citotoksiški, jie ryškiai neslopino vėžio ląstelių migracijos.
Junginys prieš grybelį pranoko kontrolinį vaistą
Trys susintetinti junginiai taip pat parodė stiprų aktyvumą prieš tirtas bakterijas ir grybus. Kai kuriais atvejais jų poveikis prilygo naudojamų vaistų poveikiui arba jį pranoko.
Junginys Nr. 26 grybelį Candida tenuis slopino esant 7,8 mikrogramo mililitre koncentracijai. Šis laboratorinis rodiklis buvo geresnis už kontrolinio priešgrybelinio vaisto nistatino, kurio koncentracija siekė 15,6 mikrogramo mililitre.
To paties junginio antibakterinis aktyvumas prieš bakteriją Micrococcus luteus taip pat siekė 7,8 mikrogramo mililitre ir prilygo antibiotiko vankomicino poveikiui.
Kompiuterinis molekulių modeliavimas parodė, kad junginiai galėtų sąveikauti su ląstelių signalų perdavime dalyvaujančiais MEK ir BRAF baltymais. Junginio Nr. 34 apskaičiuotos prisijungimo energijos buvo atitinkamai –11,134 ir –10,336 kilokalorijos moliui. Vis dėlto šias modeliavimo išvadas dar būtina patikrinti eksperimentais.
Iki galimo vaisto laukia keli tyrimų etapai
K. Kantminienė pabrėžė, kad tyrimo rezultatai nereiškia, jog jau atrastas vaistas nuo vėžio. Jie tėra pirminė nuoroda, kad perspektyvius junginius verta tirti toliau.
Mokslininkams dar reikės išsiaiškinti junginių veikimo mechanizmus ir poveikį sveikoms ląstelėms, optimizuoti molekules, o tik vėliau pereiti prie ikiklinikinių ir klinikinių bandymų.
Mokslinis straipsnis 2026 m. gegužės 22 d. paskelbtas žurnale „Scientific Reports“. Leidinys jį gavo 2025 m. gruodžio 12 d., o priėmė 2026 m. gegužės 11 d. Straipsnio autoriai deklaravo neturintys konkuruojančių interesų.
Tyrimas vykdytas pagal Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą PYRANCAM, kuriam vadovauja I. Tumosienė. Projektą koordinuoja KTU, o jo partneris yra Lvivo politechnikos nacionalinis universitetas Ukrainoje. Darbus numatyta vykdyti nuo 2025 m. lapkričio 3 d. iki 2028 m. spalio 31 d.
