UNESCO Pasaulio paveldo komitetas palankiai įvertino Lietuvos pažangą saugant Kauno modernizmo architektūrą, tačiau nurodė tęsti pradėtus darbus ir pateikė papildomų reikalavimų dėl teritorijos ribų, pastatų apsaugos, plėtros projektų bei visuomenės dalyvavimo.
Komitetas sprendimą priėmė be debatų
Kauno modernizmo apsaugos pažanga buvo svarstyta liepos 19–29 dienomis Pusane, Pietų Korėjoje, vykusioje 48-ojoje UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesijoje. Joje dalyvavo apie 3 tūkst. delegatų iš daugiau kaip 150 valstybių, buvo nagrinėjamos 33 naujos nominacijos ir 147 jau įrašytų vietovių išsaugojimo būklė.
Komitetas priėmė sprendimą 48 COM 7B.41, kuriuo pažymėjo Lietuvos pažangą įgyvendinant rekomendacijas, Kaunui pateiktas įrašymo į Pasaulio paveldo sąrašą metu.
Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos atstovė Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė nurodė, kad Kauno pažanga įvertinta teigiamai, todėl sprendimas priimtas be debatų.
Kauno savivaldybės Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus vedėjas Saulius Rimas teigė, kad 2023 metais kelių valstybių išsakytos pastabos nekėlė abejonių dėl Kauno tinkamumo UNESCO statusui.
Vertybė „Modernistinis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“ į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašyta 2023 metais pagal IV atrankos kriterijų. Patikslintą jos išskirtinės visuotinės vertės aprašą komitetas patvirtino 2024 metais sprendimu 46 COM 8B.30.
UNESCO Pasaulio paveldo centras ir paveldosaugos ekspertų organizacijos ICOMOS bei ICCROM Lietuvos pastangas įvertino palankiai. Vis dėlto jos pabrėžė, kad pradėtas priemones ir bendradarbiavimą su UNESCO institucijomis būtina tęsti.
Kaunas plečia apsaugą ir rengia bendrą valdymo planą
Lietuva nacionaliniu lygmeniu išplėtė UNESCO saugomos Kauno teritorijos buferinę zoną. Tačiau komitetas paprašė šį pakeitimą oficialiai pateikti kaip nedidelį ribų keitimą ir papildomai įvertinti, ar visos būtinos vertingosios savybės patenka į pačios saugomos vietovės ribas.
Taip pat parengta tarpukario pastatų geografinės informacinės sistemos, arba GIS, inventorizacija. 2023–2025 metais Kultūros vertybių registras papildytas 43 modernistiniais objektais. UNESCO paprašė duomenų bazėje pateikti ir informaciją apie pastatų būklę bei jų restauravimo istoriją.
Kauno Naujamiesčiui ir dviem Žaliakalnio teritorijoms rengiami atskiri apsaugos planai. Juos numatyta sujungti į vieną integruotą visos UNESCO vietovės apsaugos valdymo planą.
Miestas taip pat baigia rengti atnaujintus vertybės valdymo ir veiksmų planus. UNESCO pareikalavo, kad valdymo plano projektas prieš oficialų patvirtinimą būtų pateiktas Pasaulio paveldo centrui ir perduotas ICOMOS peržiūrai.
2025 metais Lietuvoje buvo įteisintas privalomas poveikio paveldui vertinimas. Komitetas paragino užtikrinti, kad šios procedūros ir ataskaitos atitiktų pasaulio paveldo poveikio vertinimo gaires.
UNESCO prašo įvertinti plėtrą prie Nemuno
UNESCO palankiai įvertino Kauno teikiamą finansinę ir techninę pagalbą privatiems pastatų savininkams. Kartu nurodyta toliau stiprinti į Kultūros vertybių registrą neįtrauktų privačių pastatų, tarp jų ir medinių namų, apsaugą.
Į miesto programą „Iniciatyvos Kaunui“ įtraukus UNESCO paveldo populiarinimo kryptį, surengti 465 renginiai, kuriems skirta daugiau kaip 680 tūkst. eurų. Vis dėlto komitetas paragino įteisinti nuolatinę visuomenės dalyvavimo valdant UNESCO vietovę tvarką.
Atskiro dėmesio sulaukė planuojama dešiniojo Nemuno kranto plėtra tarp M. K. Čiurlionio ir Vytauto Didžiojo tiltų Kaune. UNESCO paprašė pateikti šios teritorijos projektus ir poveikio paveldui vertinimus, kuriuose būtų išnagrinėtas galimas poveikis saugomos vietovės vientisumui, autentiškumui ir miesto panoramoms.
Atnaujintą Kauno modernizmo išsaugojimo būklės ataskaitą Lietuva turės pateikti Pasaulio paveldo centrui iki 2027 metų gruodžio 1 dienos. Ją numatyta nagrinėti 50-ojoje UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesijoje.
