Nuo 2026 m. įsigaliojantys Europos Sąjungos (ES) tvarumo atskaitomybės pakeitimai (CSRD) žymiai susiaurino įmonių, kurioms taikoma direktyva, ratą. Privaloma tvarumo atskaitomybė dabar orientuojama į didžiausias įmones – tas, kurios turi daugiau nei 1 000 darbuotojų ir viršija 450 mln. eurų metinių grynųjų pajamų. Tai reiškia mažesnę administracinę naštą daliai verslo, tačiau nepakeičia informacijos poreikio. Įmonės, net ir nebūdamos įpareigotos rengti išsamios ataskaitos, vis tiek gali turėti poreikį teikti informaciją klientams, finansuotojams ar vykdyti kitus specifinius ES reikalavimus, pavyzdžiui, ES kovos su miškų naikinimu reglamentą (EUDR), kuris nuo 2026 m. gruodžio 30 d. taikomas didelėms ir vidutinėms įmonėms medienos sektoriuje, reikalaudamas užtikrinti produktų kilmės atsekamumą ir rizikos nebuvimą, susijusio su miškų naikinimu.
Šie pokyčiai parodo, kad skirtingi ES reikalavimai išlieka. Įmonėms vis tiek svarbu žinoti žaliavų kilmę, energijos suvartojimą, tiekimo grandinės sutrikimų rizikas bei aplinkosauginius ir socialinius veiksnius, galinčius paveikti veiklą.
Mažiau rodiklių, bet daugiau dėmesio verslui svarbiems duomenims
Reguliavimo pokytis suteikia įmonėms galimybę peržiūrėti, kokius tvarumo duomenis jos renka. Svarbiau turėti patikimus, sprendimų priėmimą padedančius duomenis, o ne vien rinkti šimtus rodiklių metinei ataskaitai. Gamybos įmonėms tai gali būti energijos ir žaliavų vartojimas, atliekos, vanduo, darbuotojų sauga ar kritiniai tiekėjai. Medienos sektoriuje prie šių duomenų prisideda žaliavos kilmė ir tiekimo grandinės atsekamumas. Svarbu ne tik rinkti šią informaciją, bet ir suprasti jos poveikį verslui: energijos suvartojimas susijęs su gaminio savikaina, atliekos – su prarasta žaliavos verte, o tiekimo grandinės sutrikimai gali reikšti prastovas. Žaliavos kilmės duomenys tampa būtini patekimui į tam tikras rinkas ar verslo partnerių išlaikymui.
Todėl įmonėms verta vertinti tvarumo duomenis kartu su finansiniais ir veiklos rodikliais. Pavyzdžiui, energijos vartojimo mažinimas gali būti vertinamas ne tik pagal sutaupytas emisijas, bet ir pagal sumažėjusias sąnaudas. Tiekėjų diversifikavimas gali sumažinti veiklos sutrikimo riziką.
Tvarumas vis labiau susijęs su konkurencingumu
ES politika vis daugiau dėmesio skiria konkurencingumui, produktyvumui, energetiniam saugumui ir tiekimo grandinių atsparumui. Tai nekeičia tvarumo tikslų, tačiau keičia jų vertinimo kontekstą. Įmonėms svarbu suprasti, kaip energijos vartojimas, žaliavų prieinamumas, reguliavimo pokyčiai ar tiekimo grandinių atsparumas gali paveikti veiklos rezultatus. Tvarumo sprendimai turėtų būti vertinami ir per verslo naudą: efektyvesnis išteklių naudojimas mažina sąnaudas, mažesnė priklausomybė nuo vieno tiekėjo – veiklos riziką, o pasiruošimas reguliavimo kaitai apsaugo nuo papildomų išlaidų ir sutrikimų.
CSRD pakeitimų įvestas „value chain cap“ riboja didelių įmonių galimybes reikalauti iš savo vertės grandinės partnerių, turinčių 1 000 ar mažiau darbuotojų, daugiau tvarumo informacijos nei numatyta savanoriškame standarte, taip sumažinant reguliavimo „persidavimą“ mažesnėms įmonėms. Nepaisant to, verslo partnerių, bankų ar klientų poreikis gauti patikimą informaciją išlieka. Todėl įmonėms, kurioms CSRD nebetaikoma, gali būti naudinga turėti proporcingą tvarumo duomenų sistemą. Europos Komisija stiprina savanoriško standarto taikymą įmonėms, nepatenkančioms į privalomos tvarumo direktyvos taikymo sritį.
Mažesnė reguliavimo našta leidžia tvarumo valdymą padaryti paprastesnį ir labiau orientuotą į verslo poreikius. Nebūtina rinkti visų įmanomų duomenų, tačiau svarbu žinoti tuos, kurie padeda suprasti sąnaudas, tiekimo grandinę, reguliavimo rizikas, veiklos tęstinumą ir konkurencingumą. Nors ataskaitų gali būti mažiau, tai nėra priežastis žinoti mažiau apie savo verslą.
Vilma Burškytė, „VMG grupės“ tvarumo vadovė
