Rusijai nepasiekiant planuotų rezultatų kare Ukrainoje, didėja jos galimybės arba noras rengti papildomas hibridines atakas NATO rytiniame flange, pirmadienį pareiškė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Ministras ragina NATO rytinį flangą išlikti budrų
R. Kaunas rugpjūčio 31 dieną žurnalistams sakė, kad Rusijos visuomenei kyla klausimų, kodėl Ukrainos dronai ir raketos gali pasiekti Rusijos teritoriją bei padaryti žalos. Didėjant spaudimui Maskvai, pasak ministro, auga ir papildomos eskalacijos rizika.
Jis paragino Lietuvą bei kitas NATO rytinio flango valstybes išlikti ypač budrias. Vis dėlto ministras pabrėžė, kad per pastaruosius du–tris mėnesius grėsmių lygis nepablogėjo.
R. Kauno vertinimu, Rusija neturi galimybių laimėti karo, o NATO ir toliau prisidės prie Ukrainos saugumo bei paramos jai.
Žvalgyba stebi galimos „netikros vėliavos“ operacijos planus
Dar rugpjūčio 6 dieną R. Kaunas skelbė, kad Lietuvos žvalgyba stebi Rusijoje svarstomas provokacijas ir galimą „netikros vėliavos“ operaciją Baltijos regione. Taip vadinama operacija, per kurią išpuolio rengėjai mėgina atsakomybę suversti kitai valstybei ar grupei.
Realiausiu svarstomu scenarijumi ministras vadino išpuolį prieš Baltijos šalių ypatingos svarbos infrastruktūrą, panaudojant ukrainietiškos kilmės droną ir mėginant apkaltinti Ukrainą.
Pasak R. Kauno, Rusija turi perimtų arba nukritusių Ukrainos dronų bei jų fragmentų, iš kurių teoriškai galėtų sukonstruoti veikiantį aparatą tokiai operacijai. Vienas galimos provokacijos tikslų būtų įbauginti visuomenę, išbandyti NATO vienybę ir susilpninti Aljanso valstybių paramą Ukrainai.
Ministras kartu pabrėžė, kad Rusija nėra priėmusi sprendimo vykdyti konkrečią operaciją, nenustatyta jos data ir nėra tiesioginės grėsmės, jog išpuolis bus surengtas artimiausiu metu. Prie Lietuvos sienų taip pat nefiksuojamas Rusijos pajėgų telkimas, todėl kalbama ne apie konvencinio puolimo, o apie hibridinės provokacijos riziką.
Lietuva sustiprino strateginių objektų apsaugą
Reaguodama į informaciją apie galimas operacijas, Lietuva neribotam laikui sustiprino Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalo, Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties „LitPol Link“ skirstyklos Alytuje, Alytaus rajono transformatorių pastotės ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės apsaugą.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad valstybė rengiasi galimiems scenarijams, tačiau grėsmių lygis nėra drastiškai pasikeitęs.
Užsienio reikalų ministerija siekia papildomų NATO ir Europos Sąjungos priemonių ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugai bei atsparumui stiprinti. Ministerijos teigimu, NATO rytiniame flange vykdo povandeninės infrastruktūros apsaugos misiją „Baltijos sargyba“ ir oro erdvės stebėjimą bei reagavimą į dronų grėsmes stiprinančią misiją „Rytų sargyba“.
R. Kaunas taip pat pabrėžė, kad Lietuva remia Ukrainą finansiškai ir technologijomis, tačiau nesuteikė ir nesuteiks savo oro erdvės ar teritorijos karinėms operacijoms prieš kitas valstybes.
