Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pirmadienį, rugpjūčio 31 dieną, pareiškė, kad saugumo situacija Lietuvoje nepablogėjo. Taip jis reagavo į Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko perspėjimus dėl Rusijos eskalacijos ir galimos provokacijos prieš NATO valstybę.
Tuskas perspėjo apie lemiamus šešis mėnesius
D. Tuskas perspėjimą paskelbė rugpjūčio 29 dieną, gavęs NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte vertinimą apie padėtį regione ir Ukrainos fronte.
Lenkijos premjero teigimu, Rusijos eskalacija tęsiasi, o artimiausi šeši mėnesiai gali būti lemiami Lenkijos ir viso NATO aljanso saugumui. Jis pabrėžė, kad Lenkija ir NATO turi būti pasirengusios įvairiems scenarijams, nes negalima atmesti Rusijos provokacijos prieš kurią nors Aljanso narę.
D. Tuskas taip pat paragino sustiprinti Ukrainos oro gynybą. Pasak jo, tai svarbu ne tik pačiai Ukrainai, bet ir Lenkijos saugumui, todėl turi tapti visos Europos užduotimi.
Dar rugpjūčio 28 dieną Lenkijos premjeras priminė anksčiau perspėjęs apie rimtos provokacijos arba riboto puolimo prieš NATO šalį galimybę. Jis sakė, kad ruduo ir žiema Rusijai gali būti lemiami.
Remdamasis neįvardytų tarnybų vertinimais, D. Tuskas taip pat minėjo galimą iki 600 tūkst. Rusijos karių mobilizaciją. Tačiau premjeras nenurodė, per kokį laikotarpį ji galėtų vykti, ir nepateikė kitų detalių.
JAV ir Lietuvos pareigūnai vizitą Maskvoje vertino skirtingai
R. Kaunas rugpjūčio 31 dieną sakė, kad Lietuva turi neviešos informacijos apie JAV Centrinės žvalgybos valdybos direktoriaus Johno Ratcliffe’o vizito Rusijos sostinėje Maskvoje turinį, tačiau jos neatskleis.
Ministras pabrėžė, kad JAV atstovas perdavė Rusijai svarbias žinias, susijusias su padėtimi regione, karu Ukrainoje ir Europos saugumu.
J. Ratcliffe’as Maskvoje lankėsi rugpjūčio 25 dieną ir kalbėjosi su Rusijos žvalgybos pareigūnais. Su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu jis nesusitiko, tačiau Kremlius nurodė, kad V. Putinas buvo informuotas apie pokalbių rezultatus.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pateikė kitokį vertinimą. Rugpjūčio 27 dieną jis pareiškė, kad Rusija nepuls NATO teritorijos, o CŽA vadovo kelionė esą nebuvo skirta perduoti kokiai nors ypatingai žiniai.
Vis dėlto du su J. Ratcliffe’o susitikimu susipažinę „Reuters“ šaltiniai teigė, kad per pokalbius buvo iškeltas galimos Rusijos operacijos prieš NATO narę klausimas. Neaišku, ar tai buvo vienintelis vizito tikslas.
Lietuva stebi galimas provokacijas Baltijos regione
Vakarų žvalgyba stebėjo scenarijų, pagal kurį Rusija galėtų panaudoti ukrainietišką droną atakai Rytų arba Šiaurės Rytų Europoje ir taip mėginti nuslėpti Maskvos atsakomybę.
Lietuvos žvalgybos duomenimis, Rusija svarsto provokacijas Baltijos regione, įskaitant vadinamąją netikros vėliavos operaciją – veiksmą, kuriuo būtų siekiama kaltę suversti kitai šaliai. Tačiau iki rugpjūčio 6 dienos sprendimas surengti tokią operaciją nebuvo priimtas, o tiesioginės grėsmės ir konkrečios datos nebuvo.
R. Kauno teigimu, perimti ukrainietiški dronai arba jų dalys teoriškai galėtų būti panaudoti tokiai operacijai. Kartu ministras pabrėžė, kad įprasto karinio puolimo tikimybė išlieka nedidelė, nes prie Lietuvos nekaupiamos Rusijos pajėgos.
Rugpjūčio 17 dieną Krašto apsaugos ministerija iki metų pabaigos pratęsė sustiprintą Lietuvos kritinės infrastruktūros apsaugą. Ministerija šį sprendimą pavadino prevenciniu ir nurodė, kad papildomos priemonės bus atšauktos, kai jų nebereikės.
