Vilniaus geležinkelio stotyje rugpjūčio 31-osios rytą, minint 33-iąsias Laisvės dienos metines, atidaryta interaktyvi instaliacija „Besąlygiškos laisvės link“. Ši diena žymi 1993 metais užbaigtą paskutinių Rusijos kariuomenės dalinių išvedimą iš Lietuvos.
Lankytojai ekrane kūrė laisvės plakatus
Sostinės geležinkelio stoties pagrindinėje salėje instaliaciją pristatė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Ją sudaro keturi ekranai: trijuose rodomos archyvinės nuotraukos ir tekstai apie Laisvės dieną, o ketvirtajame – žmonių sukurti plakatai.
Eksponuojamose 1989–1993 metų fotografijose įamžintos Lietuvos nepriklausomybės siekio akimirkos. Lankytojai buvo kviečiami kurti plakatus, juose parašyti, ką jiems reiškia laisvė, ir išvysti savo darbus instaliacijos ekrane.
Šiuo projektu trečius metus tęsiama socialinių tinklų akcija „Plakatais kovojome, plakatais švenčiame“. Žmonės taip pat raginti dalytis nuotraukomis su grotažyme #LaisvesDiena.
Instaliacija Vilniaus geležinkelio stotyje rugpjūčio 31 dieną veikė nuo 7.30 iki 23 valandos.
Diskusijose laisvė susieta su Ukrainos kova
Po instaliacijos atidarymo vyko „Laisvės pokalbiai“, skirti Lietuvos laisvei ir saugumui, Rusijos karui prieš Ukrainą bei teritorinio vientisumo svarbai.
Pirmajame pokalbyje nuo 8 iki 8.40 val. dalyvavo ministras R. Kaunas ir Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala. Nuo 9 iki 9.40 val. apie 1990–1993 metų derybas su Rusija kalbėjo istorikas Alfredas Bumblauskas ir Lietuvos valstybinės derybų su Rusija delegacijos narys Vladimiras Jarmolenko.
Nuo 10 iki 10.25 val. istorikas Antanas Terleckas aptarė per daugiau nei tris dešimtmečius pasikeitusią Lietuvą ir jaunosios kartos laisvės suvokimą. Pokalbius moderavo istorikė Kristina Petrauskė.
Per atidarymą R. Kaunas pabrėžė, kad laisvė nėra savaime garantuota, o Rusijos puolama Ukraina už pasirinkimą būti laisva tebemoka didžiausią kainą. Instaliacijos šūkiu siekiama priminti, kad laisvė ir teritorinis vientisumas negali būti derybų objektas ar priklausyti nuo kitos valstybės keliamų sąlygų.
Paskutinis karinis ešelonas išvyko prieš 33 metus
Kai Lietuva 1990 metų kovo 11 dieną atkūrė nepriklausomybę, jos teritorijoje tebebuvo maždaug penkios okupacinės kariuomenės divizijos – apie 34,6 tūkst. karių, 1000 tankų, maždaug 180 lėktuvų ir 1901 šarvuotis.
Krašto apsaugos ministerijos teigimu, Rusija per derybas mėgino išsiderėti Lietuvai nepriimtinų nuolaidų, skelbė stabdanti kariuomenės išvedimą, o jos kariniai daliniai sistemingai pažeidinėjo Lietuvos įstatymus.
Paskutinis Rusijos armijos karinis ešelonas 1993 metų rugpjūčio 31 dieną 23 val. 46 min. nesustodamas pravažiavo Kenos geležinkelio stotį netoli Lietuvos ir Baltarusijos sienos.
