Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas rugsėjo 2 dieną pasveikino Vokietijos sprendimą viešai priskirti Rusijai atsakomybę už mėginimą surengti išpuolį Leipcigo/Halės oro uoste rytinėje Vokietijos dalyje. Ministro teigimu, aiškus Rusijos įvardijimas yra pirmas žingsnis griežtesnio atsako link.
Vokietija operaciją susiejo su Rusijos žvalgyba
Vokietijos vyriausybė Rusijos atsakomybę oficialiai paskelbė rugsėjo 1 dieną, praėjus beveik mėnesiui po incidento. Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas teigė, kad tokią išvadą pagrindžia policijos tyrimas, operacijos vykdymo būdas ir žvalgybinė informacija.
Pasak A. Dobrindto, drono konstrukcija, jo komponentai, sprogmenys ir detonatorius buvo panašūs į priemones, naudotas per ankstesnes Rusijos hibridines operacijas ir jos karą prieš Ukrainą.
Vokietijos pareigūnai mano, kad techniškai sudėtingą operaciją buvo pavesta įvykdyti vadinamiesiems žemo lygio arba vienkartiniams agentams – žmonėms, kurie užverbuojami konkrečiai užduočiai ir neturi ilgalaikių ryšių su žvalgybos tarnyba. Tyrėjai nustatė bent vieną su Rusijos žvalgyba siejamą asmenį, tačiau iki rugsėjo 1-osios konkrečių įtariamųjų dar nebuvo sulaikyta.
Reaguodama į incidentą Vokietija nurodė nuo rugsėjo 18 dienos uždaryti Rusijos generalinį konsulatą Bonoje. Berlynas taip pat nusprendė nutraukti susitarimą dėl Rusų namų – Rusijos kultūros centro Vokietijos sostinėje, griežtinti Rusijos piliečių atvykimo kontrolę, didinti spaudimą Rusijos šešėliniam laivynui ir siekti naujų Europos Sąjungos sankcijų.
Rusija kaltinimus atmetė. Prezidentas Vladimiras Putinas pateiktus įrodymus pavadino suklastotais, Rusijos ambasadorius Vokietijoje Sergejus Nečajevas – absurdiškais. Maskva taip pat pažadėjo atsakyti į Vokietijos „antirusišką sprendimą“.
Sprogmenų turėjęs dronas sutrikdė oro uosto darbą
Rugpjūčio 4-osios vakarą Leipcigo/Halės oro uosto saugumo zonoje, netoli Ukrainos krovininių lėktuvų, buvo rastas dronas su sprogmenimis ir detonatoriumi. Sprogstamasis įtaisas nesuveikė ir buvo nukenksmintas.
Dėl incidento buvo uždaryti abu oro uosto kilimo ir tūpimo takai, todėl keli skrydžiai nukreipti į kitus oro uostus.
Vėliau antras neatpažintas skraidantis objektas susidūrė su DHL krovininiu lėktuvu. Šis dėl uždaryto tako buvo priverstas nutraukti tūpimą. Dar vėliau tyrėjai aptiko trečią droną.
R. Kaunas ragina NATO veikti „pilkojoje zonoje“
R. Kaunas Vokietijos apibūdintą operaciją pavadino mėginimu įvykdyti teroro aktą. Pasak jo, anksčiau apie galimą tokių incidentų kaltininkę dažniausiai būdavo kalbama tik neoficialiai, todėl viešas Rusijos įvardijimas rodo svarbų pokytį.
Ministras pabrėžė, kad NATO turi gebėti veikti „pilkojoje zonoje“, kurioje priešiški veiksmai vykdomi neperžengiant atviro karinio konflikto ribos. R. Kaunas sakė jau susisiekęs su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu, išreiškęs jam paramą ir matantis panašų kitų NATO valstybių solidarumą.
Incidento Vokietijoje aptarimas sutapo su Lietuvos planais stiprinti oro gynybą. Premjeras Mindaugas Sinkevičius rugsėjo 1 dieną paskelbė, kad Lietuvos kariuomenėje bus steigiamas oro gynybos pulkas.
Vis dėlto R. Kaunas patikslino, jog dar sprendžiama, ar sustiprintas oro gynybos vienetas bus pulkas, ar batalionas. Numatomas modelis apimtų kovą su dronais ir vidutinio nuotolio konvencinę oro gynybą.
Gynybos resursų agentūra taip pat derasi su Pietų Korėja dėl galimo ginkluotės įsigijimo. Ministro vertinimu, Europos gamybos procesai stringa, todėl Lietuvai reikia platesnio tiekėjų rato.