Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas trečiadienį, rugsėjo 2-ąją, pareiškė, kad Rusija nepasikeis, todėl NATO turi gebėti jai duoti lygiavertį atsaką „pilkojoje zonoje“. Jis paragino Aljanso šalis bendrai reaguoti į hibridines grėsmes po Vokietijos pareikštų kaltinimų Rusijai dėl mėginimo sprogmenimis pakrautu dronu atakuoti Leipcigo ir Halės oro uostą.
Ministras ragina parengti bendrą NATO atsaką
R. Kauno teigimu, NATO karinė galia turi būti aiškiai matoma. Ministras sakė, kad savo tikslų Ukrainoje nepasiekianti Rusija mėgina įbauginti Ukrainą remiančias Europos valstybes.
Jis drono panaudojimą pavadino bandymu įvykdyti teroro aktą ir paragino nebijoti Rusijos vadinti teroristine valstybe. Pasak ministro, NATO valstybės turi susitarti dėl bendro Aljanso atsako į tokio pobūdžio hibridines operacijas.
Paklaustas, kodėl dėl incidento Leipcige nebuvo aktyvuotas NATO sutarties 4-asis straipsnis, numatantis sąjungininkių konsultacijas kilus grėsmei kurios nors narės saugumui, R. Kaunas pabrėžė, kad Vokietija aiškiai įvardijo Rusiją kaip agresorę.
Vokietija drono ataką oficialiai priskyrė Rusijai
Vokietijos vyriausybė rugsėjo 1 dieną oficialiai pareiškė, kad Rusija atsakinga už rugpjūčio 4-ąją surengtą mėginimą atakuoti Leipcigo ir Halės oro uostą rytinėje Vokietijoje. Tai svarbus tarptautinis krovinių centras, naudojamas ir paramai Ukrainai gabenti.
Sprogmenimis pakrautas dronas buvo rastas netoli Ukrainos krovininio lėktuvo. Jo sprogstamąjį įtaisą specialistai neutralizavo.
Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas teigė, kad drono konstrukcija, jo dalys, sprogmenys ir detonatorius atitiko iš kitų Rusijos hibridinių operacijų bei karo Ukrainoje žinomą modelį. Pasak jo, įrenginys rodė aukštą techninės kompetencijos ir kruopštaus planavimo lygį, nors pačią operaciją, kaip manoma, vykdė žemo rango agentai.
A. Dobrindtas sakė, kad policijos tyrimas, nustatytas veikimo modelis ir žvalgybos duomenys rodo Rusijos atsakomybę bei asmenų, veikusių Rusijos valstybinių struktūrų pavedimu, dalyvavimą. Berlynas anksčiau vengdavo tiesiogiai kaltinti Maskvą ir kalbėdavo tik apie galimą užsienio valstybės dalyvavimą.
Berlynas uždarys konsulatą, o Maskva žada atsakyti
Reaguodama į incidentą, Vokietija nuo rugsėjo 18 dienos uždarys Rusijos generalinį konsulatą Bonoje, šalies vakaruose, ir nutrauks susitarimą dėl Rusų namų – Rusijos kultūros centro – Berlyne.
Vokietijos valdžia taip pat ketina siūlyti į Europos Sąjungos sankcijų sąrašus įtraukti naujų su hibridinėmis atakomis siejamų Rusijos asmenų. Berlynas žada griežtinti Rusijos piliečių atvykimo kontrolę, didinti spaudimą Rusijos „šešėliniam laivynui“ ir imtis papildomų žvalgybinių priemonių. Rusijos ambasadorius buvo iškviestas į Vokietijos užsienio reikalų ministeriją.
Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova šalies dalyvavimą paneigė. Ji Vokietijos kaltinimus pavadino išgalvotu pretekstu įtampai didinti, pareiškė, kad įtikinamų įrodymų nepateikta, ir pažadėjo atsaką į planuojamus uždarymus.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas taip pat atmetė Berlyno kaltinimus. Jis tvirtino, kad pateikiami įrodymai esą „pakišti“, o Vokietijos valdžia taip mėgina nukreipti dėmesį nuo šalies vidaus problemų.
ES ataką sieja su valstybės remiamu terorizmu
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas rugsėjo 2 dieną pareiškė, kad mėginimas atakuoti turi visus valstybės remiamo terorizmo požymius. Ji taip pat nurodė, kad rengiama apie 1,6 tūkst. naujų sankcinių įrašų, susijusių su Rusijos kariniu pramoniniu kompleksu.
NATO, ES ir Lietuvos vadovai pareiškė solidarumą su Vokietija.
Šie kaltinimai paskelbti netrukus po rugpjūčio 25 dieną vykusio JAV Centrinės žvalgybos valdybos direktoriaus Johno Ratcliffe’o vizito Maskvoje. Žiniasklaida, remdamasi su vizitu susipažinusiais šaltiniais, skelbė, kad jis perspėjo Rusiją nepulti NATO šalių, ypač Baltijos valstybių.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėliau neigė, kad J. Ratcliffe’as buvo pasiųstas perduoti tokį konkretų perspėjimą. Prezidentas vizitą vadino įprastiniu žvalgybos vadovų kontaktu.
