Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, reaguodamas į Vokietijos sprendimą oficialiai priskirti Rusijai mėginimą surengti išpuolį Leipcigo/Halės oro uoste, pareiškė, kad NATO turi išmokti veikti vadinamojoje pilkojoje zonoje ir lygiaverčiais veiksmais atsakyti į hibridines grėsmes.
Dronas su sprogmenimis rastas tarp Ukrainos lėktuvų
Incidentas svarbiame Vokietijos tarptautinių krovinių ir paramos Ukrainai logistikos mazge įvyko rugpjūčio 4-osios vakarą. Saugomoje Leipcigo/Halės oro uosto zonoje tarp Ukrainos krovininių lėktuvų buvo aptiktas dronas, kuriame rasta sprogmenų ir detonatorius.
Tyrėjai vėliau aptiko iš viso tris dronus arba jų dalis. Vieną sprogstamąjį įtaisą neutralizavo išminuotojai.
Vokietijos vyriausybė rugsėjo 1-ąją oficialiai paskelbė laikanti Rusiją atsakinga už mėginimą surengti išpuolį. Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas teigė, kad nusikaltimo priemonės, veikimo būdas ir turimi žvalgybos duomenys atitiko kitų Rusijos hibridinių operacijų požymius. Pasak ministro, įtariamieji veikė Rusijos valstybinių struktūrų pavedimu.
Vokietijos visuomeninių transliuotojų NDR ir WDR bei dienraščio „Süddeutsche Zeitung“ tyrimas atskleidė du įtariamuosius. Vienas jų – Baltarusijoje gimęs Rusijos paso turėtojas, kitas – Rusijoje gimęs vyras, turintis Latvijos ir Rusijos pasus. Pastarasis, kaip manoma, buvo operacijos logistikas ir instruktorius.
Įtariamųjų pėdsakus padėjo aptikti DNR mėginiai, paimti nuo drono, sprogmenų pripildytos skardinės vidaus ir prie netoli oro uosto augusio medžio pritvirtintos antenos. Atitikmenų rasta Lietuvos ir Suomijos duomenų bazėse.
Berlynas uždaro Rusijos konsulatą ir siekia naujų sankcijų
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas nurodė iki rugsėjo 18 dienos uždaryti Rusijos generalinį konsulatą Bonoje. Taip pat nutarta nutraukti sutartį, pagal kurią veikia Rusų namai Berlyne.
Berlynas ketina griežtinti Rusijos piliečių atvykimo kontrolę, didinti spaudimą vadinamajam Rusijos šešėliniam laivynui – su sankcijų apėjimu siejamiems laivams – ir siūlyti Europos Sąjungai sankcionuoti su hibridinėmis atakomis siejamus asmenis. Vokietija taip pat žada imtis papildomų žvalgybos priemonių.
TV3 prognozavo, kad ši iniciatyva gali prisidėti prie jau 22-ojo ES sankcijų Rusijai paketo. Vokietija nusprendė incidentą aptarti Šiaurės Atlanto Taryboje ir ES užsienio reikalų ministrų susitikime, tačiau nesikreipė dėl NATO 4-ojo straipsnio konsultacijų, per kurias sąjungininkės tariasi dėl grėsmės vienos jų saugumui.
Rugsėjo 2-ąją Airijoje susirinkusiems ES užsienio reikalų ministrams ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas sakė, kad incidentas turi visus valstybės remiamo terorizmo požymius. Ministrai svarstė naujas sankcijas, vizų ribojimus ir Rusijos konsulatų uždarymą.
Maskva kaltinimus atmetė. Rusijos ambasada juos pavadino skubotai sukurpta provokacija, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tvirtino, kad įrodymai esą sufabrikuoti. Rugsėjo 3-iąją Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas paskelbė atsakomąjį sprendimą uždaryti Goethe’s instituto kultūros centrus Maskvoje, Sankt Peterburge ir Jekaterinburge.
Lietuva stiprina oro gynybą ir ragina NATO veikti ryžtingiau
R. Kaunas pasveikino tai, kad Vokietija pirmą kartą aiškiai ir viešai įvardijo Rusijos atsakomybę. Lietuvos ministras incidentą vadino Rusijos bandymu įvykdyti teroristinį aktą ir ragino nebijoti jos vadinti teroristine valstybe.
Pasak R. Kauno, Rusija nepasikeis, todėl NATO turi gebėti veikti pilkojoje zonoje – reaguoti į priešiškus veiksmus, neperaugusius į atvirą karinį konfliktą – ir duoti lygiavertį atsaką į hibridines grėsmes.
Lietuvos premjeras Mindaugas Sinkevičius išreiškė solidarumą su Vokietija. Jis taip pat paskelbė, kad Lietuvos oro gynybos batalioną numatyta išplėsti į maždaug 2 tūkst. karių turėsiantį oro gynybos pulką.
Apžvalgininkas Alvydas Medalinskas kritikavo, jo vertinimu, pernelyg atsargų Vakarų atsaką. Jis teigė, kad „trypčiojimo politika“ skatina V. Putiną elgtis vis agresyviau.
TV3, remdamasi neįvardytu Ukrainos saugumo analitikų centru, nurodė, kad Rusija Europoje gali surengti maždaug po 10 hibridinių išpuolių per mėnesį, o tikrasis jų skaičius gali būti dar didesnis.
