Įmonės, veikiančios keliose šalyse, tarpusavyje atlieka sandorius, kurių kainos lemia pelno ir mokesčių pasiskirstymą. Jau daugiau nei šimtą metų šiam klausimui spręsti naudojamas vadinamasis „ištiestosios rankos“ principas (angl. arm’s length standard), reikalaujantis, kad susijusios įmonės tarpusavyje elgtųsi kaip nepriklausomos. Mykolo Romerio universiteto (MRU) teisės krypties daktaras Ricardo Sergio Schmitz Filho savo disertacijoje „A Reimagined Arm’s Length Standard“ kelia klausimą, ar šis principas vis dar veiksmingai taikomas šiandienos globaliam verslui.
Kai principas buvo kuriamas, verslą daugiausia sudarė fizinis turtas ir fabrikai, o palyginti nepriklausomas įmones buvo nesunku. Šiandien viena įmonių grupė gali kurti technologiją vienoje šalyje, gaminti ją kitoje, duomenis valdyti trečioje, o pardavinėti visame pasaulyje. Tokios integruotos įmonių grupės veikia kaip vienas organizmas, nors teisiškai priklauso skirtingoms valstybėms. Tai kelia įtampą, nes „ištiestosios rankos“ principas vis dar remiasi palyginimu su nepriklausomomis įmonėmis, kurios niekada nepasiektų tokio koordinacijos lygio.
Per dešimtmečius principas buvo ne kartą koreguojamas, tačiau, dr. Schmitz Filho vertinimu, tai tik apsunkino sistemą, sukurdama naujas išimtis ir interpretavimo klausimus. Rezultatas – neaiškesnė, nenuspėjama sistema, kurioje panašiose situacijose veikiančios įmonių grupės gali gauti skirtingus mokestinius rezultatus priklausomai nuo interpretacijų. Tai tarptautiniam verslui reiškia sunkiai prognozuojamas mokestines prievoles, didesnes sąnaudas ir nuolatinę ginčų su mokesčių administratoriais riziką.
Mokslininkas siūlo ne tikslesnį rezultatą, o paprastesnę sistemą. Jo nuomone, tai reikštų daugiau struktūruotų, formulėmis pagrįstų elementų, mažinančių interpretavimo erdvę ir didinančių mokestinių rezultatų nuspėjamumą. Taip pat siūloma atsižvelgti į realią verslo sprendimų logiką – „racionalų verslo elgesį“ (angl. Rational Business Conducts). Tokios logikos elementų jau galima pastebėti ir dabartinėje praktikoje, tačiau tarptautinė bendruomenė apie tai kalba ne taip atvirai.
Europos Sąjunga galėtų tapti pokyčio lydere dėl poreikio – dabartinio standarto kliūtys plėstis tarp ES valstybių narių gali kelti klausimų dėl suderinamumo su pagrindinėmis ES laisvėmis. Taip pat ES turi geresnes sąlygas koordinuoti bendrus sprendimus dėl didelio valstybių integracijos lygio.
Jei sistema liktų tokia, kokia yra, dr. Schmitz Filho teigimu, ji „žlugtų“. Tai rūpi ne tik mokesčių teisininkams, nes tarptautinių įmonių apmokestinimo principai susiję su valstybių pajamomis ir verslo galimybėmis planuoti veiklą bei jos kaštus.
Dr. Schmitz Filho siūlomas modelis siekia pergalvoti šimtmetį skaičiuojantį standartą, kad jis vėl veiktų šiuolaikiniame pasaulyje, atsižvelgiant į realią verslo logiką ir pasitelkiant formules bei aiškias sprendimų sekas. Pastaba: disertacijoje vartojamas terminas „ištiestosios rankos standartas“ (angl. arm’s length standard), tačiau Lietuvos mokesčių teisės kontekste oficialiai vartojama sąvoka yra „ištiestosios rankos principas“ (arm’s length principle).
