Lietuvos penkiolikmečių pasiekimai gamtamokslinio raštingumo, skaitymo gebėjimų ir informacinio problemų sprendimo srityse viršija EBPO vidurkį, o visose PISA 2025 tyrime vertintose srityse Lietuvos mokiniai aplenkė didelę dalį kitų šalių. Tai parodė šiandien paskelbti Tarptautinio penkiolikmečių tyrimo PISA (angl. Programme for International Student Assessment) 2025 m. rezultatai.
Pagrindinė PISA 2025 tyrimo sritis – gamtamokslinis raštingumas, o palydimosios sritys – skaitymo gebėjimai ir matematinis raštingumas. Geriausius rezultatus Lietuvos mokiniai pasiekė pirmą kartą tyrime vertintoje informatinio problemų sprendimo srityje.
„Lietuvos mokinių rezultatai visose tyrimo srityse pirmą kartą nuo 2006 m., kai Lietuva dalyvauja PISA tyrimuose, yra aukštesni už EBPO vidurkį. Tai rodo, kad švietimo priemonės, skirtos stiprinti matematikos, gamtos mokslų, skaitymo gebėjimus ir problemų sprendimą, duoda vaisių. Atnaujintos bendrojo ugdymo programos, nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai ir STEAM centrai skatina mokinių kompetencijų augimą, orientuojantis ne tik į faktų pateikimą, bet ir į gebėjimą analizuoti bei taikyti informaciją. Matematikos gerinimo planas, orientuotas į matematinį samprotavimą ir duomenų analizę, taip pat stiprina mokytojų didaktiką. Tai sudaro pagrindą nuosekliam Lietuvos mokinių pasiekimų augimui ir gali dar labiau pagerinti šalies rezultatus artimiausiuose PISA tyrimuose“, – teigia švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.
Gamtamokslinio raštingumo rezultatai pranoksta EBPO šalių vidurkį
Lietuvos gamtamokslinio raštingumo rezultatas (488 taškai) yra 6 skalės taškais aukštesnis nei tarptautinis EBPO šalių vidurkis (482 taškai). Lietuvos mokinių pasiekimai yra aukštesni už 62 šalių, žemesni už 19 šalių ir reikšmingai nesiskiria nuo 9 šalių. Lietuva patenka į 20-29 poziciją iš 91 tyrime dalyvavusios šalies.
Aukščiausi gamtamokslinio raštingumo rezultatai pasiekti Kinijos miestų ir provincijų (Pekino, Šanchajaus, Dziangsu ir Džedziango) (597) ir Singapūro (560) penkiolikmečių. Mažiausiai taškų (317) surinko Ruandos mokiniai. Estijos (527), Suomijos (504), Lenkijos (495) penkiolikmečių pasiekimai aukštesni nei Lietuvos, o Latvijos (468) – žemesni.
Lietuvos penkiolikmečių, nepasiekiančių bazinio (2-ojo) gamtamokslinio raštingumo lygmens, skaičius nuosekliai mažėja. Bazinį pasiekimų lygmenį pasiekia 71–80 proc. Lietuvos penkiolikmečių (EBPO vidurkis – 65–74 proc.).
Lietuvos mokinių skaitymo gebėjimai aukštesni už EBPO šalių vidurkį
Lietuvos rezultatas (464) yra 3 skalės taškais aukštesnis už EBPO vidurkį (461), tačiau skirtumas nėra statistiškai reikšmingas. Lietuvos mokinių skaitymo gebėjimai statistiškai reikšmingai aukštesni už 63 šalių, žemesni už 18 šalių ir reikšmingai nesiskiria nuo 8 šalių. Lietuva užima 19–27 poziciją tarp 90 šalių.
Geriausiai pasirodė Singapūro mokiniai (535). Mažiausiai taškų (301) surinko Ruandos mokiniai. Estijos (499), Lenkijos (482), Suomijos (474) mokinių rezultatai aukštesni nei Lietuvos, Latvijos (430) – žemesni.
Pastebimas skaitymo gebėjimų prastėjimas visose EBPO šalyse, ypač sumenkus Latvijos rezultatams (45 taškais).
Matematinio raštingumo rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni už EBPO šalių vidurkį
Lietuvos penkiolikmečių rezultatai (470) yra 7 skalės taškais statistiškai reikšmingai aukštesni už EBPO šalių vidurkį (463). Lietuvos mokinių matematinio raštingumo rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni už 64 šalių, žemesni už 19 šalių, reikšmingai nesiskiria nuo 6 šalių. Lietuva patenka į 20–27 poziciją tarp 90 šalių.
Geriausiai pasirodė keturių Kinijos regionų (612) mokiniai, mažiausiai taškų surinko Ruandos (312) mokiniai. Daugiau už Lietuvos mokinius surinko Estijos (508), Lenkijos (484), mažiau – Suomijos (469), Latvijos (460) mokiniai.
Informatinio problemų sprendimo mokinių pasiekimai – geriausi
Lietuvos informatinio problemų sprendimo rezultatai (512) yra 12 skalės taškų statistiškai reikšmingai didesni už EBPO šalių vidurkį (500). Lietuvos mokinių rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni už 63 šalių, žemesni už 13 šalių ir reikšmingai nesiskiria nuo 8 šalių.
Lietuva užima 14–23 poziciją tarp 85 šalių. Geriausiai pasirodė Makao (Kinija) (572), mažiausiai taškų (278) surinko Kenijos mokiniai. Estijos mokiniai surinko daugiau taškų (541), o Lenkijos (507), Suomijos (507), Latvijos (507) – mažiau nei Lietuvos.
Geriausių rezultatų Lietuvoje pasiekė sostinės ir didžiųjų miestų mokiniai
Aukščiausius vidutinius rezultatus matematinio, gamtamokslinio raštingumo, skaitymo gebėjimų ir informacinio problemų sprendimo srityse pasiekė sostinės ir kitų didžiųjų miestų mokyklų mokiniai, žemiausius – miestelių ir kaimų mokyklų mokiniai. Didžiausias pasiekimų atotrūkis nustatytas tarp sostinės mokyklų.
Gamtamokslinio raštingumo rezultatų atotrūkis pagal vietovę Lietuvoje yra 65 taškai (EBPO vidurkis – 33 taškai). Mažiausias atotrūkis Uzbekijoje (2), Ispanijoje (7), Jordanijoje (9). Didžiausias – Makao (Kinija) (126), Rumunijoje (115). Estijoje nustatytas 17, Latvijoje – 13, Suomijoje – 17, Lenkijoje – 87 taškų atotrūkis.
Geriausiai užduotis atliko lietuvių mokomąja kalba mokyklų mokiniai (490), prasčiau – rusų (485), o prasčiausiai – lenkų (441).
Lietuvoje nustatytas statistiškai reikšmingas 10 taškų gamtamokslinio raštingumo ir 44 taškų skaitymo gebėjimų skirtumas merginų naudai, tačiau statistiškai reikšmingas 9 taškų skirtumas vaikinų naudai matematiniame raštingume.
Socialinė, ekonominė, kultūrinė aplinka daro įtaką pasiekimams, atotrūkis mažėja
Visose šalyse aukštesnio socialinio, ekonominio ir kultūrinio (SEK) statuso mokiniai pasiekia aukštesnių rezultatų. Lietuvoje tarp žemiausiam ir aukščiausiam SEK statuso ketvirčiui priklausančių mokinių rezultatų skirtumas yra 63 taškai, ir tai yra mažiau nei prieš trejus metus (2022 m. – 88 taškai). Lietuvos rezultatai geresni ir už bendrą EBPO šalių vidurkį (85 taškai, 2022 m. – 96).
Nuo 2015 iki 2025 m. gamtamokslinio raštingumo pasiekimų atotrūkis tarp mokinių iš palankios ir nepalankios SEK aplinkos sumažėjo ir Lietuvoje, ir vidutiniškai EBPO šalyse. Apie 14 proc. nepalankioje SEK aplinkoje esančių Lietuvos mokinių (EBPO – 12 proc.) sugebėjo pasiekti aukščiausių gamtamokslinio raštingumo rezultatų, juos galima laikyti akademiniu požiūriu atspariais.
Pamokų lankomumas ir mokymosi įpročiai siejami su aukštesniais pasiekimais
Pamokų lankomumas ir nevėlavimas į pamokas prisideda prie geresnių mokinių pasiekimų. Mokinių, kurie praleidžia pamokas be pateisinamos priežasties, rezultatai yra žemesni. Lietuvoje mokinių, praleidusių keletą pamokų be pateisinamos priežasties, yra daugiau nei EBPO šalių vidurkis.
Lietuvos mokinių, kurie gamtos mokslų namų darbus per dieną ruošė vidutiniškai nuo 30 minučių iki 1 valandos, gamtamokslinio raštingumo rezultatai yra aukščiausi. Aukštesnius pasiekimus demonstruoja smalsūs, atkaklūs mokiniai, kurie mano, kad mokykla nebuvo laiko švaistymas ir kad išmoko dalykų, praversiančių ateityje.
Ankstyvasis ugdymas padeda vėlesniam mokymuisi
Geresni rezultatai pastebimi ir tų mokinių, kurie lankė ikimokyklinio ugdymo įstaigas: jas lankiusių Lietuvos mokinių gamtamokslinio raštingumo rezultatai 27 taškais aukštesni (EBPO – 39 taškais) nei nelankiusiųjų.
Daugiau kaip 90 proc. Lietuvos mokinių jaučiasi mokykloje saugiai
Daugiau nei 90 proc. Lietuvos mokinių jaučiasi mokykloje saugiai, ir šių mokinių gamtamokslinio raštingumo rezultatai aukštesni. Bet kokią patyčių formą Lietuvoje 2025 m. patyrė 45,3 proc. mokinių (EBPO vidurkis – 47,5 proc.).
Tik pusė Lietuvos penkiolikmečių mano, kad intelektą galima ugdyti darbu
Lietuvoje 52 proc. mokinių (EBPO vidurkis – 69 proc.) laikosi augimo mąstysenos, t. y. mano, kad intelektą galima ugdyti darbu, pastangomis ir grįžtamuoju ryšiu. Vidutiniškai EBPO šalyse mokiniai, pasižymintys augimo mąstysena, surinko 28 taškais daugiau nei tie, kuriems būdinga nekintanti mąstysena, o Lietuvoje šis skirtumas yra -8 taškai.
Apie 44 proc. Lietuvos penkiolikmečių teigia, kad dažnai arba labai dažnai planuoja savo mokymąsi, 45 proc. mokinių užduoda sau klausimus apie medžiagą, kad patikrintų supratimą (EBPO atitinkamai – 37 ir 49 proc.). Dauguma Lietuvos mokinių (77 proc.) kreipiasi pagalbos į mokytojus ir (83 proc.) į klasės draugus, kai jos prireikia (EBPO atitinkamai – 77 ir 82 proc.).
Savireguliacinis tikslų kėlimas ir pagalbos ieškojimas teigiamai susiję su gamtamoksliniais pasiekimais. Lietuvoje padidėjus tikslų kėlimo indekso reikšmei vienu vienetu, gamtamokslinio raštingumo rezultatai didėja 5 taškais (EBPO vidurkis – 3 taškai), o padidėjus pagalbos paieškos indekso reikšmei vienu vienetu, rezultatai didėja 6 taškais (EBPO vidurkis – 6 taškai).
Apie tyrimą
Tarptautinis penkiolikmečių tyrimas PISA (angl. Programme for International Student Assessment) vertina mokinių žinias, gebėjimus ir nuostatas, reikalingus sėkmingai dalyvauti visuomenės gyvenime. Tyrimu siekiama išsiaiškinti, kaip švietimo sistemos parengia mokinius realiems gyvenimo iššūkiams. Tyrimas apima pagrindines sritis (skaitymo gebėjimus, matematinį ir gamtamokslinį raštingumą), inovatyvią sritį (2025 m. – informatinis problemų sprendimas) ir pasirenkamas papildomas sritis.
Lietuva PISA tyrime dalyvauja nuo 2006 m. PISA tyrimas nuo 2025 m. organizuojamas kas ketveri metai. EBPO PISA 2025 m. tyrime dalyvavo 91 šalis ir regionai, vertinimą atliko daugiau nei 760 tūkst. penkiolikmečių. Lietuvoje tyrime dalyvavo 7,7 tūkst. mokinių iš 295 mokyklų.
Visi Lietuvos duomenys atitiko PISA nustatytus kokybės standartus.
