Lietuvos musulmonų religinis vadovas muftijus pareiškė, kad rugsėjo 11-ąją prie Kauno mečetės susirinkę ir penktadienio pamaldas trikdę motociklininkai savo veiksmais taikėsi į musulmonus. Policija pradėjo administracinę teiseną dėl renginių organizavimo reikalavimų pažeidimo ir tikslina aplinkybes dėl galimo neapykantos kurstymo.
Apie 100 motociklininkų triukšmavo prie mečetės
Maždaug 12.30 val. Ramybės parke prie Kauno mečetės pradėjo rinktis apie 100 Kauno regiono motociklininkų. Vykstant religinėms apeigoms jie garsiai gazavo varikliais, leido muziką, šaukė, švilpė ir juokėsi.
Susirinkusieji skandavo „Lietuva“ ir kitus patriotiškus šūkius. Prie mečetės taip pat demonstratyviai atsinešta tikra kiaulės galva, o besimeldžiantys žmonės buvo filmuojami ir fotografuojami.
Vietoje kalbinti baikeriai neigė siekę perduoti konkrečią žinią. Du vyrai savo buvimą prie mečetės aiškino atsitiktiniu užsukimu.
Pasibaigus pamaldoms dalis musulmonų į motociklininkų šūksnius atsakė skanduodami „Allahu akbar“, arabiškai reiškiantį „Dievas yra didis“. Rimtesnis ar fizinis konfliktas nekilo – abi grupės išsiskirstė taikiai.
Viešąją tvarką susibūrimo vietoje prižiūrėjo mažiausiai šeši policijos ekipažai. Kauno apskrities policijos duomenimis, atskirų incidentų tarp motociklininkų ir musulmonų neužfiksuota.
Policija vertina galimą neapykantos kurstymą
Kauno apskrities policijos atstovė Odeta Vaitkevičienė pranešė, kad dėl susirinkimų ir kitų renginių organizavimo reikalavimų pažeidimo pradėta administracinė teisena. Už tokį pažeidimą gresia nuo 30 iki 150 eurų bauda.
Policija taip pat pradėjo aplinkybių patikslinimą dėl galimo neapykantos kurstymo prieš žmonių grupę. O. Vaitkevičienė pabrėžė, kad tai kol kas nėra ikiteisminis tyrimas.
Kauno miesto musulmonų religinė bendruomenė pareiškė, kad jos nariai išliko ramūs, nesivėlė į fizinį konfliktą, užbaigė religines apeigas ir taikiai pasitraukė.
Bendruomenės pirmininkė kreipėsi į policiją ir paprašė nuraminti susirinkusiuosius. Jos teigimu, pareigūnai paaiškino, kad viešoje erdvėje garsiai kalbėti, šaukti ar leisti muziką nėra draudžiama.
Bendruomenė prašo teisėsaugos įvertinti ne tik galimą religinės neapykantos motyvą, bet ir galimą religinių apeigų sutrikdymą. Savo kreipimesi ji mini Baudžiamojo kodekso 170 ir 171 straipsnius.
Ankstesnis bendruomenės prašymas sukėlė viešų ginčų
Birželį musulmonų bendruomenė buvo paprašiusi mečetės aplinkoje susilaikyti nuo pernelyg atviro intymaus elgesio. Ji pabrėžia neskelbusi draudimo bučiuotis, nors kreipimasis sukėlė viešų ginčų ir akcijų.
Kauno mečetėje telpa apie 150 žmonių, todėl per gausesnes penktadienio pamaldas daliai tikinčiųjų tenka melstis lauke.
Bendruomenės teigimu, dar 2019 metais buvo parengtas mečetės teritorijos sutvarkymo projektas, kuriame numatyta tvora, įvaža, takai ir organizuotas automobilių statymas, tačiau jis iki šiol neįgyvendintas. Po incidento bendruomenė tvoros poreikį sieja ir su tikinčiųjų saugumu.
