Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, komentuodamas Vilniaus regione dėl paukščių būrio paskelbtą oro pavojų, pareiškė, kad Lietuvos pasienyje turėtų patruliuoti skraidantis radaras. Jis leistų Lietuvos link judančius objektus aptikti dar už 50–100 kilometrų nuo valstybės sienos.
Skraidantis radaras sustiprintų oro erdvės stebėjimą
Trečiasis pasitarimas dėl tokio radaro įsigijimo numatytas 2026 m. spalį. Ministras šį sprendimą vadino technologiniu klausimu, turinčiu sustiprinti Lietuvos oro erdvės stebėjimą.
Pasak R. Kauno, Lietuva jau integravo papildomų radarų, skirtų žemai skrendantiems objektams stebėti. Vis dėlto jis pabrėžė, kad fiziškai neįmanoma radarais aprėpti šimto procentų šalies oro erdvės.
Ministras taip pat sakė, kad kariuomenė turi geriau atskirti paukščius nuo dronų ir kitų skraidančių objektų. Tam, jo teigimu, reikalingos ir pačios kariuomenės pastangos, ir papildomi diegiami sprendimai.
Dar rugsėjo 2 dieną Vyriausybė leido Gynybos resursų agentūrai, kuri organizuoja Lietuvos kariuomenės įsigijimus, supaprastinta tvarka pirkti trumpojo nuotolio ir pasyviuosius radarus bei bandomąsias dronų perėmėjų partijas. Kartu perkamos šios įrangos integravimo į kariuomenės sistemas ir personalo mokymo paslaugos.
Paukščių būrys sukėlė 38 minutes trukusį pavojų
Rugsėjo 13 dieną Vilniaus mieste ir rajone bei netoliese esančiuose Trakų ir Elektrėnų rajonuose paskelbtas geltonas oro pavojus galiojo 38 minutes – nuo 12.59 iki 13.37 valandos.
Iš Šiaulių pakilo Baltijos šalių oro erdvę saugantys NATO oro policijos misijos naikintuvai. Jų pilotai kariniais radarais užfiksuotas atžymas patikrino vizualiai ir taktiniais radarais. Nustatyta, kad radarai užfiksavo paukščių būrį, o ne pavojingą bepilotį orlaivį.
Nacionalinis krizių valdymo centras, koordinuojantis institucijų veiksmus per krizes ir ekstremaliąsias situacijas, paaiškino, kad pirminiuose radarų duomenyse paukščių ir bepiločių orlaivių atžymos gali atrodyti panašiai. Todėl objekto pobūdžiui nustatyti reikėjo papildomos patikros.
R. Kaunas institucijų reakciją pavadino tinkama. Ministro vertinimu, buvo geriau perspėti gyventojus ir prevenciškai patikrinti objektą, nors pavojus galiausiai nepasitvirtino.
Geltonas perspėjimo signalas reiškia, kad gyventojai turi išlikti ramūs ir iš anksto numatyti saugią vietą. Kol galiojo perspėjimas, laikinai buvo sustabdytas Vilniaus oro uosto darbas ir paveikti trys skrydžiai.
Ministras paprašė paaiškinti reakciją į kitą objektą
Tą pačią rugsėjo 13 dieną, 4.05 val., Lietuvos karinių oro pajėgų radarai ties Varėna, pietų Lietuvoje, užfiksavo kitą atžymą. Kariuomenės vertinimu, objektas veikiausiai atskrido iš Baltarusijos ir judėjo Rusijos Kaliningrado srities kryptimi.
Atžyma buvo nuolat stebima ir 4.25 val. paliko Lietuvos oro erdvę, kirtusi Lietuvos bei Kaliningrado srities sieną. Kariuomenė nurodė neturėjusi pakankamai duomenų objekto tipui nustatyti, tačiau jo trajektorija ir kita turėta informacija nerodė tiesioginės grėsmės žmonėms ar objektams. Dėl to perspėjimas nebuvo skelbiamas, o NATO naikintuvai nekilo.
Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas aiškino, kad rytinis objektas nežemėjo, laikėsi pastovaus kurso ir visą laiką buvo stebimas.
R. Kaunas suabejojo, kodėl į 4.05 val. užfiksuotą objektą nebuvo reaguota taip pat kaip į vėliau paukščių sukeltą signalą. Ministras paprašė kariuomenės vado rugsėjo 14 dieną pateikti išsamią informaciją apie priimtus sprendimus.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba rytinio objekto neužfiksavo. Tarnybos atstovas Giedrius Mišutis paaiškino, kad pasieniečių naudojama sistema skirta fizinei sausumos sienai stebėti, todėl gali aptikti tik visiškai žemai skrendančius objektus.