Penktadienis, 11 valanda. Elektroninės parduotuvės reklamos kampanija įsibėgėjusi, lankytojų srautas didėja, tačiau staiga dalis pirkėjų nebegali užbaigti užsakymo. Netrukus pasirodo pirmosios žinutės klientų aptarnavimui, IT specialistai pradeda ieškoti problemos, o vadovui svarbiausias tampa vienas klausimas – kada sistema vėl veiks? Po valandos sutrikimas pašalinamas ir gyvenimas, regis, grįžta į įprastas vėžes.
Tačiau ta valanda niekur nedingo. Per ją buvo prarasti dalis pardavimų, reklamos sistemos toliau leido biudžetą, darbuotojai gaišo laiką, IT specialistai sprendė incidentą, o kai kurie klientai galėjo tiesiog pasirinkti konkurentą. Todėl serverio ar kitos kritinės IT sistemos prastovos kainą skaičiuoti vien pagal negautą valandos apyvartą būtų pernelyg paprasta. Tikroji sąskaita dažniausiai susideda iš kelių sluoksnių, kurių dalis įmonės apskaitoje apskritai nepasirodo atskira eilute.
Būtent todėl renkantis IT infrastruktūrą verta žiūrėti ne tik į tai, kiek serveris kainuoja per mėnesį. Verslui gali būti daug svarbesnis kitas skaičius – kiek kainuoja viena valanda, kai tas serveris neveikia?
Pirmiausia dingsta pardavimai, bet tai – tik pradžia
Tiesioginius nuostolius apskaičiuoti lengviausia. Tarkime, elektroninė parduotuvė per parą parduoda prekių už 12 tūkst. eurų. Jei pardavimai būtų pasiskirstę tolygiai, vidutinė valandos apyvarta siektų apie 500 eurų. Vadinasi, valandos prastova teoriškai galėtų reikšti maždaug tokią pačią neįvykusių pardavimų sumą.
Realybėje prekyba beveik niekada nevyksta tolygiai. Ankstyvo ryto valanda ir vakarinis pirkimo pikas turi skirtingą ekonominę vertę, o per „Black Friday“, kalėdinę prekybą, naujo produkto pristatymą ar specialią kampaniją skirtumas gali būti dar didesnis. Jei įmonė būtent tam laikotarpiui padidino reklamos biudžetą ir tikisi kelis kartus didesnio srauto, infrastruktūros sutrikimas gali pataikyti į vieną pelningiausių mėnesio ar net metų valandų.
Negana to, atkūrus svetainės veikimą neįvykę pirkimai automatiškai nesugrįžta. Dalis žmonių pabandys dar kartą, tačiau dalis atsidarys kitą paieškos rezultatą ar konkurento parduotuvę. Jei prekė nėra unikali, klientui dažnai nėra jokios priežasties laukti, kol pardavėjo techninė problema bus išspręsta. Taigi vienos prastovos kaina gali apimti ne tik konkretų neįvykusį užsakymą, bet ir prarastą klientą, kuris ateityje būtų pirkęs dar ne kartą.
Reklama nesustoja vien todėl, kad sustojo parduotuvė
Ypač nemaloni situacija susidaro tuomet, kai sutrikimo metu toliau veikia mokamos reklamos kampanijos. „Google“, „Meta“ ar kitos platformos daro būtent tai, už ką joms mokama – rodo reklamą ir siunčia lankytojus į svetainę. Tik šį kartą žmonės nukreipiami į parduotuvę, kuri negali jų tinkamai aptarnauti.
Tokiu atveju verslas praranda du kartus: negauna planuotų pardavimų ir kartu moka už srautą, kurio negali paversti pajamomis. Kuo intensyvesnė kampanija, tuo brangesnė tampa kiekviena techninio sutrikimo minutė. Tai viena iš priežasčių, kodėl serverio pajėgumas ir stabilumas jau seniai nėra vien IT skyriaus klausimas – infrastruktūra tiesiogiai dalyvauja marketingo investicijų grąžoje.
Ši priklausomybė dar labiau išryškėja per dideles kampanijas. Įmonė gali savaites ruošti pasiūlymą, pirkti reklamą, kurti turinį ir planuoti pardavimus, tačiau jei techninė infrastruktūra neatlaiko jos pačios sukurtos paklausos, dalis visos šios investicijos prarandama paskutiniame žingsnyje.
Sustojus CRM ar ERP, nuostolis matuojamas kitaip
Elektroninės parduotuvės pavyzdys akivaizdus, nes neįvykusį pardavimą nesunku susieti su pinigais. Tačiau serveriuose veikia ir daugybė sistemų, kurių prastovos sąskaita nėra tokia matoma. CRM saugoma klientų informacija ir pardavimo procesai, ERP valdo užsakymus, sandėlį, gamybą ar apskaitą, per API tarpusavyje bendrauja skirtingos verslo sistemos. Serveriuose taip pat gali veikti vidinės programos, duomenų bazės, dokumentų sistemos ir klientams teikiamos skaitmeninės paslaugos.
Jeigu pagrindine sistema negali naudotis 30 darbuotojų, įmonė tuo metu vis tiek moka jų darbo užmokestį ir kitas darbo vietos išlaidas. Prie tiesiogiai prarasto laiko prisideda neįvykdytos užduotys, vėluojantys užsakymai, klientų aptarnavimo trikdžiai ir darbai, kuriuos vėliau teks atlikti papildomai. Vienos valandos techninis incidentas organizacijoje todėl gali sukelti gerokai ilgesnę procesų grandinę.
Didelėse įmonėse ši priklausomybė dar ryškesnė. Kuo daugiau procesų skaitmenizuota ir tarpusavyje integruota, tuo mažiau prasmės turi senas požiūris į serverį kaip į „vietą, kur laikoma programa“. Serveris tampa infrastruktūros dalimi, nuo kurios gali priklausyti nemaža dalis kasdienio įmonės darbo.
Pabandykime paskaičiuoti vienos valandos kainą
Tarkime, elektroninės prekybos įmonės piko valandos apyvarta siekia 1 000 eurų. Tuo metu reklamai išleidžiama 150 eurų, o dėl sistemos sutrikimo normaliai dirbti negali 20 darbuotojų. Jei jų bendra darbo vietų kaina įmonei sudaro, pavyzdžiui, 400 eurų per valandą, jau turime 1 550 eurų potencialų ekonominį poveikį. Pridėkime incidentą sprendžiančių IT specialistų darbą ir suma dar padidės.
Tai tik iliustracinis skaičiavimas – kiekvienos įmonės skaičiai bus kitokie, be to, negautos pajamos nėra tas pats, kas tiesioginis grynasis nuostolis. Tačiau toks pratimas labai greitai pakeičia požiūrį į infrastruktūros kainą. Jei viena kritinės sistemos neveikimo valanda verslui gali kainuoti keturženklę sumą, keliolikos ar keliasdešimties eurų skirtumas tarp dviejų serverio planų nebėra pagrindinis sprendimo kriterijus.
Dar įdomiau pasidaro tuomet, kai incidentas trunka ne vieną, o tris ar keturias valandas. Dalį darbuotojų galima nukreipti prie kitų darbų, reklamą – sustabdyti, tačiau prarastų klientų, sutrikusių procesų ir reputacinio poveikio taip lengvai „išjungti“ nepavyks.
Pigiausias serveris nebūtinai yra pigiausia infrastruktūra
Tai nereiškia, kad kiekvienam verslui reikia brangiausio serverio. Mokėti už nenaudojamus procesoriaus, RAM ar disko resursus būtų lygiai taip pat neracionalu. Tačiau infrastruktūros lygis turėtų atitikti projekto reikšmę verslui: nedidelė reprezentacinė svetainė ir elektroninė parduotuvė, per kurią generuojama didžioji dalis įmonės pajamų, nėra vienodo kritiškumo sistemos.
Augant apkrovai viena iš galimybių yra „Bacloud“ Linux VDS serveriai, kuriuose procesoriaus, RAM ir disko resursai yra 100 proc. dedikuoti konkrečiam virtualiam serveriui ir nedalinami su kitais klientais. Naudojami NVMe diskai, todėl toks sprendimas aktualus projektams, kuriems svarbi didelė skaičiavimo bei duomenų skaitymo ir rašymo sparta.
Dar didesniems ar specifinių poreikių projektams „Bacloud“ siūlo dedikuotus serverius. Tokiu atveju visa fizinio serverio aparatinė įranga skiriama vienam klientui, suteikiama tiesioginė prieiga prie serverio resursų be virtualizacijos sluoksnio, o konfigūraciją galima pritaikyti konkrečiam projektui. Prireikus gali būti didinama RAM, pridedami HDD ar SSD diskai bei keičiami kiti komponentai. Tai leidžia infrastruktūrą planuoti ne tik pagal dabartinę apkrovą, bet ir pagal numatomą verslo augimą.
Ką iš tikrųjų reiškia 99,9 proc. veikimo laikas?
Serverių pasiūlymuose dažnai sutinkamas terminas uptime – sistemos pasiekiamumas. „Bacloud“ dedikuotų serverių paslaugai nurodo 99,9 proc. veikimo laiko garantiją. Skirtumas tarp 99,9 ir 100 procentų iš pirmo žvilgsnio atrodo menkas, tačiau verslui procentus naudinga paversti minutėmis.
Matematiškai 0,1 proc. 30 parų laikotarpio sudaro maždaug 43 minutes. Tai nėra prognozė, kad serveris būtinai tiek laiko neveiks, ir konkreti paslaugos garantija turi būti vertinama pagal jos sąlygas bei numatytas išimtis. Tačiau šis skaičius gerai parodo kitą dalyką – IT infrastruktūroje absoliutus pažadas, kad niekada niekas nesutriks, būtų nerealistiškas.
Todėl brandus verslas ruošiasi ne tik užkirsti kelią incidentams. Jis iš anksto žino, kas bus daroma, jeigu incidentas vis dėlto įvyks. Šiuo požiūriu serverio galingumas yra tik viena patikimumo lygties dalis.
Atsarginė kopija dar nereiškia, kad verslas pasirengęs sutrikimui
Frazė „mes turime atsargines kopijas“ dažnai skamba kaip galutinis atsakymas į duomenų saugumo klausimą, tačiau vien kopijos egzistavimo neužtenka. Svarbu, kaip dažnai ji daroma, kur saugoma, kiek ankstesnių versijų išlaikoma ir per kiek laiko iš jos galima atkurti veikiančią sistemą.
Įsivaizduokime elektroninę parduotuvę, turinčią praėjusios nakties duomenų bazės kopiją. Jei gedimas įvyksta vakare, per dieną jau galėjo būti priimti šimtai naujų užsakymų. Atkurti vakarykštę sistemą techniškai įmanoma, tačiau verslui iš karto kyla kitas klausimas – kas nutiks visiems šiandienos duomenims?
Todėl infrastruktūros planavime naudojamos dvi labai praktiškos sąvokos. RPO (Recovery Point Objective) nusako, kiek naujausių duomenų verslas gali sau leisti prarasti, o RTO (Recovery Time Objective) – per kiek laiko sistema turi būti atkurta. Vadovui nebūtina vartoti šių santrumpų kasdien, tačiau atsakymai į abu klausimus labai svarbūs: kiek duomenų galime prarasti ir kiek laiko galime nedirbti?
Atsarginės kopijos taip pat nereikėtų painioti su nepertraukiamu sistemos veikimu. Kopija padeda atkurti duomenis po incidento, tačiau savaime nepadaro sistemos atsparios kiekvienam gedimui. Kritinėms sistemoms gali reikėti platesnės architektūros – resursų rezervo, atskirų komponentų dubliavimo ar kitų sprendimų, priklausomai nuo to, kokią prastovą verslas gali toleruoti.
Kas apie problemą sužinos pirmas – administratorius ar klientas?
Infrastruktūros brandą gerai parodo ir tai, kaip įmonė sužino apie sutrikimą. Blogiausias variantas – pirmąjį pranešimą atsiunčia klientas: „Negaliu prisijungti“, „Neveikia jūsų parduotuvė“, „Sistema rodo klaidą“. Tokiu atveju problema jau spėjo paveikti vartotojus, o tik tada pradėta jos ieškoti.
Serverio priežiūra todėl nėra vien reagavimas į gedimus. Ji apima operacinės sistemos atnaujinimus, įvykių žurnalų stebėjimą, saugumo kontrolę, procesoriaus, RAM, diskų ir kitų parametrų būklės vertinimą. „Bacloud“ serverių administravimo paslauga, be kitų darbų, apima operacinės sistemos atnaujinimus, įvykių žurnalų, ugniasienės ir tinklo saugumo stebėseną, CPU, RAM, disko vietos bei S.M.A.R.T. parametrų kontrolę, atsarginių kopijų diegimą ir sistemos atkūrimą iš rezervinės kopijos.
Tai ypač aktualu įmonėms, kurios neturi savo sistemų administratoriaus arba nenori visos serverių priežiūros kompetencijos išlaikyti įmonės viduje. Tokiu atveju perkamas ne vien techninis resursas – kartu sprendžiamas klausimas, kas rūpinsis jo būkle.
„Bacloud“ atveju verslas perka ne vien vietą serveryje
„Bacloud“ Lietuvos duomenų centre serverių ir hostingo infrastruktūra prižiūrima jau apie du dešimtmečius. Bendrovė siūlo skirtingo lygio sprendimus – nuo VPS ir VDS iki fizinių dedikuotų serverių, atsarginių kopijų ir serverių administravimo. Toks paslaugų spektras svarbus ne dėl pačios pasirinkimų gausos, o todėl, kad skirtingo kritiškumo projektams nereikia primesti vienodo techninio sprendimo.
Mažesniam projektui gali visiškai pakakti VPS, augančiai sistemai gali būti reikalingi dedikuoti VDS resursai, o dideliam e. komercijos, CRM, ERP ar nestandartiniam projektui – visas fizinis serveris. „Bacloud“ dedikuoto serverio konfigūraciją galima keisti pagal poreikį, todėl verslui augant nebūtinai kiekvieną kartą tenka pradėti infrastruktūros pasirinkimą nuo nulio.
Svarbus ir kitas aspektas: kai serveris verslui tampa kritine infrastruktūra, vien techninių parametrų lentelės nebeužtenka. Reikia įvertinti, kas sistemą prižiūrės, kaip bus daromos kopijos, kaip ji bus atkuriama, kiek resursų rezervo reikia piko metu ir kokia prastova įmonei dar būtų priimtina. Būtent šiame kontekste infrastruktūros tiekėjas tampa ne vien „serverio pardavėju“, bet verslo technologinės rizikos valdymo dalimi.
Galingesnis serveris nėra stebuklingas draudimo polisas
Net pats galingiausias dedikuotas serveris neapsaugo nuo visų galimų problemų. Sutrikimą gali sukelti programinės įrangos klaida, netinkamas atnaujinimas, žmogaus veiksmas, duomenų bazės problema, saugumo incidentas ar kitas infrastruktūros komponentas. Todėl būtų klaida patikimumą sutapatinti vien su procesoriaus modeliu, RAM kiekiu ar disko sparta.
Patikimumą kuria visa sistema: tinkamai parinkti resursai, programinė architektūra, atnaujinimai, stebėsena, saugumas, atsarginės kopijos ir iš anksto apgalvotas atkūrimo procesas. Serveris yra šios grandinės pagrindas, tačiau ne visa grandinė. Kuo didesnė verslo priklausomybė nuo skaitmeninių sistemų, tuo svarbiau vertinti visą infrastruktūrą, o ne atskirą jos detalę.
Tai keičia ir klausimą, kurį verta užduoti renkantis tiekėją. Vietoje „kur gausime daugiau gigabaitų už mažesnę kainą?“ atsiranda „kokios infrastruktūros reikia, kad mūsų kritiniai procesai veiktų taip, kaip verslui būtina?“.
Serverio kainą verta palyginti su savo įmonės valandos kaina
Šį skaičiavimą galima atlikti be IT specialisto. Reikia įvertinti, kiek pajamų įmonė sugeneruoja vidutinę ir piko valandą, kiek darbuotojų negalėtų normaliai dirbti sustojus pagrindinei sistemai, kiek tuo metu būtų išleidžiama reklamai ir kokių papildomų sąnaudų sukeltų incidento šalinimas. Jei verslas priklauso nuo nuolat veikiančios elektroninės prekybos ar skaitmeninės paslaugos, verta įvertinti ir klientų, kurie per sutrikimą gali pasirinkti konkurentą, vertę.
Nebūtina gauti idealiai tikslaus skaičiaus. Net apytikris rezultatas leidžia visai kitaip pažvelgti į serverio mėnesio kainą. Jeigu kritinės sistemos neveikimo valanda gali kainuoti 1 500 ar 2 000 eurų, diskusija, ar infrastruktūrai skirti 80, 120 ar 180 eurų per mėnesį, įgauna kitą prasmę.
Tai nereiškia, kad brangesnis serveris automatiškai yra geresnis. Tai reiškia, kad jo kaina turi būti vertinama proporcingai tam, kokius verslo procesus ir kokią ekonominę vertę jis aptarnauja.
Didžiąją laiko dalį gera IT infrastruktūra yra nematoma. Klientas negalvoja apie serverį pirkdamas prekę, darbuotojas – atsidarydamas CRM, o vadovas – gaudamas pardavimo ataskaitą. Taip ir turi būti. Tačiau tam, kad apie technologiją nereikėtų galvoti incidento metu, apie ją reikia pagalvoti anksčiau.
Todėl renkantis serverį vienas svarbiausių klausimų nėra, kiek jis kainuos per mėnesį. Kur kas naudingiau pirmiausia paskaičiuoti: kiek mūsų verslui kainuotų viena valanda be jo?
Paveikslėlio duomenys
Paveikslėlio pavadinimas: serverio-prastova-verslui.jpg
ALT: Serverio sutrikimas įmonėje – IT sistemos prastova gali sustabdyti pardavimus ir darbuotojų darbą.
Dėl serverių spausti šią nuorodą: Bacloud“ dedikuoti serveriai
