Tarptautinio mokinių pasiekimų tyrimo (PISA) 2025 m. rezultatai kol kas nesulaukė didelio visuomenės dėmesio, palyginti su kitais svarbiais švietimo įvykiais. Nors PISA tyrimas kritikuojamas dėl metodologinių trūkumų ir ribotos apimties (vertinamos tik skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų sritys), jo mastas daro jį reikšmingu švietimo pasaulio įvykiu.
Kinijos pavyzdys, kur tyrimas apsiriboja ekonomiškai stipriausiais regionais, iliustruoja galimas manipuliacijas siekiant aukštesnio prestižo. Nepaisant trūkumų, PISA tyrimo rezultatai neišvengiamai sulaukia dėmesio ir skirtingų interpretacijų, priklausomai nuo požiūrio į Lietuvos švietimo būklę.
Duomenys, rodantys, kad Lietuvos švietimo būklė yra gera:
1. Lietuva pagerino savo pozicijas visose trijose srityse: gamtos moksluose pakilo iš 29 į 22 vietą, skaityme – iš 32 į 25 vietą, matematikoje – iš 24 į 21 vietą (nors šalies koordinatoriai laiko reitingavimą ne iki galo korektišku).
2. Europos Sąjungos šalių kontekste Lietuva užima 8 vietą gamtos mokslų, 11 vietą skaitymo ir 9 vietą matematikos srityse.
3. Visose trijose srityse Lietuvos rezultatai viršija EBPO vidurkį.
4. Lietuva aplenkė Suomiją matematikos srityje, nors skirtumas tik vienas taškas (statistiškai nereikšmingas).
5. Gamtos mokslų ir skaitymo srityse aplenkta Danija, o matematikos srityje nusileista tik vienu tašku.
6. Lietuva aplenkė Norvegiją visose srityse.
7. Lietuva ženkliai aplenkė Latviją, kurios rezultatai pablogėjo.
8. Sumažėjo socialinio ekonominio konteksto (SEK) įtakos rezultatams skirtumas (nuo 88 iki 63 taškų), Lietuvos rezultatai geresni nei Suomijos ir bendras EBPO vidurkis.
9. Daugiau nei 90 proc. Lietuvos mokinių jaučiasi saugiai mokykloje.
Duomenys, rodantys, kad Lietuvos švietimo būklė yra bloga:
1. Palyginus su ankstesniu ciklu, Lietuvos rezultatai matematikoje pablogėjo 5 taškais, skaityme – 8 taškais, o gamtos moksluose pagerėjo tik 3 taškais.
2. Lietuvos rezultatų viršijimas EBPO vidurkio nebūtinai rodo mokinių pažangą, bet galimai kitų šalių prastesnius rezultatus.
3. Nuo 2006 m. gamtos mokslų rezultatas nepakito (488 taškai), skaitymo sumažėjo (nuo 470 iki 464), matematikos taip pat (nuo 486 iki 470). Per du dešimtmečius rezultatai stagnavo arba blogėjo.
4. Skaitymo srityje 2 pasiekimų lygmens nepasiekė 27,7 proc. mokinių, matematikos – 28,8 proc. Visose srityse padidėjo mokinių, nepasiekusių 2 pasiekimų lygmens, dalis, palyginti su 2022 m.
5. Lietuva atsiliko nuo Lenkijos ir Estijos visose srityse.
6. Išliko dideli skirtumai tarp mokyklų provincijoje ir didmiesčiuose.
7. Skirtumai tarp miesto mokyklų taip pat pastebimi, mokyklų skirtumai lemia apie 25 proc. mokinių rezultatų.
8. Patyčios mokyklose didėja, bet kokią patyčių formą patyrė 45,3 proc. mokinių.
9. Tėvų įsitraukimas ir domėjimasis mokinių pasiekimais mažėja.
PISA tyrimas, nors ir kritikuojamas, yra svarbus diagnostinis instrumentas, identifikuojantis stipriąsias ir problemines švietimo sritis. Kiti tyrimai, kaip TIMSS ir PIRLS, kuriuose Lietuvos rezultatai geresni, dažnai lieka nepastebėti. Galutinis apibendrinimas rodo, kad Lietuvos švietimo būklė yra vidutiniška, mažai kintanti, o tai, atsižvelgiant į pastarųjų metų švietimo politikos permainas, galima laikyti neblogu rezultatu.
Rimantas Želvys, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto profesorius
