Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pareiškė, kad NATO susirūpinimas dėl dronų skrydžių jau virsta pykčiu. Jo teigimu, rugsėjo 15-osios naktį pirmą kartą Lietuvos oro erdvėje numuštas dronas parodė, jog Aljansas turi mokytis gintis nuo hibridinių atakų vadinamojoje pilkojoje zonoje.
Italijos naikintuvai droną sunaikino per maždaug 30 minučių
Pirminiais duomenimis, dronas į Lietuvą atskrido iš Baltarusijos. Lietuvos radarai dar prieš vidurnaktį užfiksavo iš šios šalies artėjantį objektą, o NATO oro policijos misiją vykdantis orlaivis jį vizualiai patvirtino.
Apie 0.20 val. dronas buvo sunaikintas ties Pratkūnų kaimu Kaišiadorių rajone. Operaciją atliko iš Šiaulių aviacijos bazės pakilę Italijos naikintuvai.
R. Kauno teigimu, Lietuvos kariuomenė droną aptiko ir nuo pirmos minutės dalyvavo priimant sprendimą. Visa NATO operacija truko maždaug 30 minučių, o Lietuvos oro erdvėje objektas išbuvo „gerą pusvalandį“.
Perspėjimai pirmiausia buvo išsiųsti Vilniaus, Trakų ir Elektrėnų, o vėliau – Kauno apskrities gyventojams. Paskelbtas geltonas, o ne raudonas oro pavojaus signalas, nes kariuomenė nebuvo nustačiusi nei konkretaus drono taikinio, nei neišvengiamo pavojaus žmonėms.
Ant drono rastą sprogstamąjį užtaisą neutralizavo Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ išminuotojai. Ore sunaikinto aparato nuolaužos išsibarstė plačiai. Jos surinktos ir perduotos išsamiam techniniam tyrimui.
Tyrėjai aiškinasi drono kilmę ir paleidimo vietą
Ministras nepatvirtino, kad numuštas dronas buvo rusiškas. Jo kilmė, paleidimo vieta, skrydžio maršrutas ir tikslas dar tiriami.
Rugsėjo 16 dieną R. Kaunas perspėjo, kad tyrimas užtruks. Specialistams reikia išanalizuoti variklį ir kitas dalis, taip pat specialia įranga pamėginti atkurti drono trajektoriją ir nustatyti galimą paleidimo vietą.
Baltarusija Lietuvos institucijoms nepateikė jokio perspėjimo ar informacijos apie Lietuvos kryptimi skrendantį droną. Vis dėlto, pasak ministro, Lietuva kaltininką įvardys tik gavusi nepaneigiamų įrodymų.
Lietuvos karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Antanas Matutis nurodė, kad nėra duomenų, jog dronas taikėsi į netoliese esančią Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę.
R. Kaunas kartu paragino NATO aiškiai įvardyti agresorių ir stiprinti pasirengimą atremti hibridines atakas, vykdomas pilkojoje zonoje.
Lietuva ir Lenkija stiprina antidroninę gynybą
Lietuva ir Lenkija susitarė kartu tirti dronų incidentus bei dalytis surinkta informacija. Lenkijos pajūryje taip pat rastas sudužęs neaiškios kilmės dronas.
Lietuvos pasienyje jau įrengta ir atnaujinta papildomų radarų, užsakyta daugiau įrangos. Vyriausybė taip pat leido dronų perėmėjus pirkti išimties tvarka.
Iki spalio vidurio verslo įmonės turi pateikti integruotos dronų aptikimo sistemos pasiūlymus. Krašto apsaugos ministerija numato maždaug per metus į bendrą sistemą sujungti radarus, akustinius jutiklius, kameras, dirbtinį intelektą ir nuotoliniu būdu valdomus perėmėjus.
Po incidento prezidentas Gitanas Nausėda rugsėjo 16 dieną sušaukė Valstybės gynimo tarybos posėdį. Jame numatyta įvertinti integruotos oro gynybos ir antidroninių priemonių diegimo pažangą bei jų finansavimą.
