Mykolo Romerio universitete (MRU) rugsėjo 16 d. vyko Seimo Švietimo ir mokslo komiteto išvažiuojamasis posėdis ir diskusija „Tarp vertės ir vertinimo: kokių socialinių ir humanitarinių mokslų reikia valstybei?“. Renginyje, subūrusiame akademinę bendruomenę, mokslo politikos formuotojus ir Seimo narius, buvo aptarta socialinių ir humanitarinių mokslų reikšmė valstybės saugumui, visuomenės atsparumui, viešosios politikos kokybei ir ilgalaikei Lietuvos pažangai.
Posėdžio metu pabrėžta, kad socialiniai ir humanitariniai mokslai yra ypač svarbūs šiuolaikinių geopolitinių iššūkių, dezinformacijos ir spartaus technologinio virsmo laikotarpiu. Jie tampa neatsiejama valstybės gebėjimo priimti pagrįstus sprendimus, stiprinti demokratiją ir telkti visuomenę dalimi. Tačiau atkreiptas dėmesys, kad šių mokslų kuriama vertė dažnai nėra iki galo atspindima tradicinėse mokslo vertinimo sistemose, kurios daugiausia remiasi kiekybiniais rodikliais.
Komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė akcentavo būtinybę plačiau vertinti mokslo indėlį į valstybės raidą. „Klausimas kitas: kokių socialinių ir humanitarinių mokslų šiandien reikia Lietuvai, kad būtume ne tik efektyvi, bet ir išmintinga valstybė?“ – kalbėjo J. Šukevičienė.
MRU vicerektorės mokslui ir inovacijoms patarėja mokslo politikos klausimais dr. Eleonora Dagienė pranešime pristatė socialinių ir humanitarinių mokslų vietą šiuolaikinėje mokslo sistemoje ir kėlė klausimą, ar dabartiniai vertinimo mechanizmai pakankamai atspindi šių mokslų kuriamą naudą visuomenei. Pasak pranešėjos, valstybės finansavimo centre turėtų būti ne publikacijų skaičius, o sukurtos žinios, jų poveikis sprendimų priėmimui ir gebėjimas padėti spręsti visuomenei aktualias problemas.
Diskusijoje pažymėta, kad socialiniai ir humanitariniai mokslai yra būtini siekiant suprasti Lietuvos visuomenės procesus, kurti žinias švietimui, teisei, viešajam valdymui, ekonomikai ir kultūrai, taip pat stiprinti kritinį mąstymą bei pilietinį atsparumą. Akcentuota, kad technologinės inovacijos, dirbtinio intelekto plėtra ar žaliasis kursas negali būti sėkmingai įgyvendinami be sociologinių, teisinių, etinių ir ekonominių įžvalgų.
Posėdyje taip pat aptarta mokslo vertinimo sistemos raida Lietuvoje, atkreipiant dėmesį, kad skirtingoms mokslo sritims ilgą laiką buvo taikomi tie patys formalūs kriterijai. Išskirta kokybinio ekspertinio vertinimo svarba bei būtinybė stiprinti mokslo rezultatų komunikaciją visuomenei ir sprendimų priėmėjams.
Išvažiuojamajame posėdyje ir diskusijoje, be Švietimo ir mokslo komiteto narių ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovų, dalyvavo MRU rektorė prof. dr. Inga Žalėnienė, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. Vytautas Nekrošius, MRU vicerektorius doc. Saulius Spurga, MRU Senato pirmininkas prof. dr. Romas Prakapas, Lietuvos mokslo tarybos atstovai, universiteto fakultetų dekanai, mokslo centrų vadovai bei akademinės bendruomenės nariai. Renginį moderavo MRU Senato Mokslo ir doktorantūros komisijos pirmininkė prof. dr. Irena Žemaitaitytė.
