2026 m. rugsėjo 17 d. pranešimas žiniasklaidai
Karinio mobilumo spragos, būsimo ES biudžeto finansavimas, auganti ES skola ir parama Ukrainai – šie klausimai aptarti Seimo Audito ir Europos reikalų komitetų bendrame posėdyje, kuriame lankėsi Europos Audito Rūmų (EAR) pirmininkas Tonis Merfis (Tony Murphy) ir Lietuvos deleguotoji EAR narė Laima Andrikienė. Jie pristatė EAR nuomones dėl 2028–2034 m. Europos Sąjungos (ES) biudžeto bei atliktų auditų, susijusių su Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetais.
„Karinis mobilumas yra vienas iš esminių Europos saugumo ir gynybos elementų. Todėl turime ne tik kalbėti apie bendrus ES tikslus, bet ir vertinti, kiek realiai esame pasirengę greitai ir sklandžiai perkelti didelio masto karinį personalą, techniką ir reikmenis ten, kur jų reikia“, – akcentavo Europos reikalų komiteto pirmininkė Rasa Budbergytė.
Diskusijoje pabrėžta, kad EAR įvardyta netolygi pažanga rodo, kad šioje srityje išlieka spragų. EAR teigimu, siekiant sustiprinti ES karinio mobilumo poveikį, būtina gerinti jo valdymą, užtikrinti didesnį finansavimo nuspėjamumą ir aiškiau bei efektyviau atrinkti dvejopo naudojimo infrastruktūros projektus, ypač planuojant ES finansavimą po 2027 m.
EAR taip pat pristatė savo vertinimą atskirose nuomonėse dėl dvylikos Europos Komisijos pateiktų teisės aktų projektų, susijusių su kitu septynerių metų ES biudžetu. Auditoriai įspėja, kad nepatvirtinus naujų ES pajamų šaltinių, Europos Sąjungos biudžete gali pritrūkti lėšų suplanuotoms išlaidoms. Tokiu atveju valstybėms narėms tektų arba didinti savo įnašus į ES biudžetą, arba mažinti planuojamas išlaidas. Be to, dėl siūlomo papildomo skolinimosi reikšmingai padidėtų ES skola. Auditoriai taip pat atkreipia dėmesį, kad sujungus skirtingas politikos sritis į bendras finansavimo priemones gali būti sunkiau pasiekti atskirų politikos sričių tikslus, nes tektų priimti sprendimus, kuriems prioritetams skirti daugiau lėšų.
Audito komiteto pirmininkas Artūras Zuokas kėlė klausimą dėl drastiško ES skolos augimo ir atkreipė dėmesį, kad ši skola bei jos administravimo našta tenka visiems ES piliečiams.
EAR narė L. Andrikienė pristatė paramos Ukrainai klausimą daugiametės finansinės perspektyvos kontekste, įskaitant didelės apimties paskolas, dotacijas ir biudžeto garantijas. Įgyvendinant šias priemones būtų reikalingas papildomas ES skolinimasis, o tuo atveju, jei paskolos nebūtų grąžintos, galimi nuostoliai būtų dengiami iš naujame ES daugiamečiame biudžete numatytos rezervo dalies. Tai galėtų reikšti papildomą finansinę naštą ES valstybėms narėms. Auditoriai rekomenduoja mažinti šias rizikas ir numatyti papildomus atidėjinius, kad rezervas nebūtų vienintelis galimų nuostolių padengimo šaltinis.
Diskusijoje valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė taip pat atkreipė dėmesį į EAR specialiąją ataskaitą „ES transporto infrastruktūra“ ir Valstybės kontrolės atliekamą auditą, susijusį su „Rail Baltica“ projektu.
Komitetų pirmininkai ir nariai dėkojo Europos Audito Rūmams už atliekamą darbą, nuolatinį glaudų dalykinį bendradarbiavimą ir šiltą bendravimo atmosferą, susiklosčiusią per ilgalaikius institucijų santykius.
Europos Audito Rūmai yra ES nepriklausoma išorės audito institucija, ginanti ES mokesčių mokėtojų interesus. Pagrindinė EAR užduotis – įvertinti ES veiksmų ekonomiškumą, veiksmingumą, efektyvumą, teisėtumą ir tvarkingumą, siekiant pagerinti atskaitomybę, skaidrumą ir finansų valdymą. EAR taip pat teikia ataskaitą Europos piliečiams apie tai, kaip leidžiamos ES lėšos.
