Kaune buriasi nauja musulmonų grupė, rugsėjo 17 dieną pranešė „Delfi“. Žinia paskelbta praėjus šešioms dienoms po incidento prie Kauno mečetės, kai per penktadienio pamaldas ten susirinko apie 100 motociklininkų.
Policija pradėjo dvi teisines procedūras
Kauno musulmonų bendruomenės teigimu, rugsėjo 11 dieną motociklininkai prie mečetės garsiai gazavo, leido muziką, šaukė ir švilpė. Prie maldos vietos taip pat buvo demonstruojama tikra kiaulės galva, o besimeldžiantys žmonės fotografuojami ir filmuojami.
Bendruomenė nurodė, kad nė vienas tikintysis neįsivėlė į fizinį konfliktą. Pamaldos buvo užbaigtos, o žmonės taikiai pasitraukė.
Bendruomenės pirmininkė kreipėsi į vietoje buvusius policijos pareigūnus, tačiau jai esą buvo paaiškinta, kad tai vieša erdvė, kurioje nedraudžiama garsiai kalbėti, šaukti ar leisti muziką.
Policija nustatė, kad motociklininkai neturėjo Kauno savivaldybės leidimo susirinkti prie mečetės, todėl iškart po įvykio pradėjo administracinę teiseną. Rugsėjo 14 dieną taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo kurstymo prieš žmonių grupę ir trukdymo atlikti religines apeigas.
Kauno policijos atstovė Odeta Vaitkevičienė nurodė, kad pareigūnai aiškinasi, kas organizavo susibūrimą ir ar žmonės buvo kviečiami jame dalyvauti. Įvykio vietoje kalbinti motociklininkai negalėjo įvardyti konkrečios žinutės, kurią norėjo perduoti savo akcija.
Bendruomenė prašo įvertinti religinės neapykantos motyvą
Muftijus, musulmonų religinis vadovas Aleksandras Beganskas pareiškė, kad akcija buvo suplanuota iš anksto ir tiesiogiai nukreipta prieš musulmonus. Jis taip pat paragino ištirti, ar policija tinkamai užtikrino viešąjį saugumą.
Kauno musulmonų bendruomenė paprašė visapusiškai įvertinti galimą religinės neapykantos motyvą ir apsvarstyti papildomas maldos vietos bei tikinčiųjų apsaugos priemones.
Kauno mečetėje telpa maždaug 150 žmonių, todėl per gausesnes penktadienio pamaldas daliai tikinčiųjų tenka melstis lauke. Bendruomenės teigimu, dar 2019 metais buvo parengtas mečetės teritorijos sutvarkymo projektas, kuriame numatyta tvora, automobilių stovėjimo vietos, įvaža ir takai, tačiau jis iki šiol neįgyvendintas.
Valdžios institucijos ragina neeskaluoti konflikto
Tautinių mažumų departamentas rugsėjo 15 dieną pasmerkė incidentą. Departamento direktorius Dainius Babilas pabrėžė, kad Lietuvos vardu negali būti dangstomas žmonių žeminimas ar bauginimas dėl jų tikėjimo.
Departamentas kartu pažymėjo, kad migracijos masto kritika yra teisėta demokratinės diskusijos dalis, tačiau ji negali pateisinti diskriminacijos ar neapykantos kurstymo.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius paragino visas puses neeskaluoti konflikto, gerbti musulmonų teisę netrukdomai atlikti religines apeigas ir atsižvelgti į vietos gyventojų interesus.
Kauno savivaldybė nurodė dar rugpjūčio 6 dieną užsakiusi 12 papildomų stebėjimo kamerų Ramybės parkui ir jo prieigoms. Iki tol šioje teritorijoje jau veikė 20 miesto kamerų.
