Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pareiškė reikalausiantis, kad Lietuvos gynybos įsigijimai būtų planuojami vienoje sistemoje, o sutartys ir mokėjimai būtų tolygiau paskirstyti per visus metus. Taip jis reagavo į prezidento Gitano Nausėdos kritiką dėl didelės metinio gynybos biudžeto dalies panaudojimo metų pabaigoje.
Pagrindiniai mokėjimai susikaupia metų pabaigoje
R. Kaunas tai sakė rugsėjo 18 dieną paskelbtame „15min“ apžvalgininko Tado Ignatavičiaus interviu. Ministro teigimu, gynybos įsigijimus spėjama įvykdyti, tačiau problema yra netolygus sutarčių sudarymas ir mokėjimų pasiskirstymas.
Pasak ministro, 2023, 2024, 2025 ir 2026 metais įsigijimai buvo vykdomi pagal tokią pačią trajektoriją: pirmąjį metų ketvirtį sudaroma labai mažai sutarčių, antrąjį jų skaičius išauga, trečiąjį fiksuojamas tik nedidelis augimas, o pagrindiniai mokėjimai atliekami ketvirtąjį ketvirtį.
R. Kaunas teigė, kad Krašto apsaugos ministerija jau žengė pirmuosius žingsnius siekdama visus įsigijimus planuoti bendroje sistemoje, kurios anksčiau nebuvo.
Prezidentas ragina perlaužti ydingą tendenciją
G. Nausėda rugsėjo 16 dieną, po svarbiausius šalies gynybos klausimus svarstančios Valstybės gynimo tarybos posėdžio, paragino „perlaužti“ tendenciją didesnę metinio gynybos biudžeto dalį panaudoti tik metų pabaigoje.
Prezidentas tokią padėtį pavadino ydinga vidine krašto apsaugos sistemos lėšų panaudojimo kultūra ir sakė nesuprantantis, kodėl ji kartojasi. Jo teigimu, Krašto apsaugos ministerijoje reikalingi organizaciniai pokyčiai.
Kartu G. Nausėda pabrėžė, kad siekis laiku išleisti suplanuotas lėšas negali tapti priežastimi pirkti bet kokią ginkluotę.
Krašto apsaugos ministerijos rugsėjį naujienų agentūrai BNS pateiktais duomenimis, tuo metu buvo panaudota 41,4 proc. 2026 metams suplanuoto gynybos biudžeto.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen rugsėjo 18 dieną taip pat kritikavo ministrą. Jos teigimu, rekordinės gynybai skirtos lėšos nepakankamai sparčiai virsta realiais pajėgumais, nes institucijoms trūksta darbuotojų, ekspertų ir vadybinių gebėjimų.
Gynybos asignavimai viršijo 4,8 mlrd. eurų
Pagal 2026–2028 metų valstybės biudžeto įstatymą, 2026 metais Krašto apsaugos ministerijai skirta 4,7919 mlrd. eurų, iš kurių 700,3 mln. eurų sudaro Valstybės gynybos fondo lėšos.
Įskaičiavus iš 2025 metų perkeltas nepanaudotas lėšas, bendri 2026 metų krašto apsaugos asignavimai siekia 4,8142 mlrd. eurų, arba 5,37 proc. bendrojo vidaus produkto. Pirminiame metų plane gynybai buvo numatyta apie 4,8 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. BVP.
R. Kaunas garantavo, kad ir 2027 metais Lietuva liks tarp valstybių, gynybai skiriančių bent 5 proc. BVP. Pasak ministro, gynybos biudžetas eurais bus didesnis negu 2026-aisiais, tačiau dėl tikslios BVP dalies dar deramasi.