Lietuvoje tęsiantis Suomijos pirmosios poros valstybiniam vizitui, ketvirtadienį Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė su Suomijos pirmąja ponia Suzanne Elizabeth Innes‑Stubb apsilankė Ukrainos centre Vilniuje ir dalyvavo diskusijoje apie asmens ir visuomenės atsparumą.
Lietuvos pirmoji ponia pažymėjo, kad atspari valstybė yra ne vien kariškių reikalas, kad atsparioje valstybėje visa visuomenė ir kiekvienas asmeniškai sugeba mąstyti ramiai ir kritiškai, nepulti į paniką, išlikti vieningi, susitelkti ir padėti vienas kitam sunkiais laikais.
„Gyvename epochoje, kurioje hibridinė agresija grasina ne tik fizine priespauda ir nelaisve. Mes visi, o ypač mūsų jaunoji karta, turime būti pasiruošę apginti savo protus, savo įsitikinimų, kritinio mąstymo laisvę“, – sakė Lietuvos pirmoji ponia.
D. Nausėdienė pirmiausia išskyrė informacinio ir mąstymo atsparumo ugdymo svarbą, būtinybę mokyti vaikus, jaunimą ir suaugusiuosius atpažinti dezinformaciją, propaganda besiremiantį turinį ir manipuliacijas. „Kritinis mąstymas šiais laikais – tai ne tik akademinis metodas, bet ir kiekvienam piliečiui būtinas kasdienis įgūdis. Kiekvienas mūsų visuomenės narys turi sugebėti atsirinkti patikimą informaciją, nesileisti nuvedamas į emocinius spąstus, priimti faktais paremtus sprendimus“, – pabrėžė pirmoji ponia.
D. Nausėdienė atkreipė dėmesį ir į socialinio, arba bendruomeninio, atsparumo ugdymą, nes savitarpio pagalbos tinklai, kaimynystės iniciatyvos, savanoriškos grupės, mokyklų bendruomenės ir vietos organizacijos, sugebančios greitai susiorganizuoti ištikus krizei, stiprina visuomenę. „Kai šeimos ir bendruomenės susitelkia, krizėms įveikti dažnai pakanka žmogiškos šilumos ir praktinės pagalbos, o valstybės intervencija tada tampa tikslingesnė ir efektyvesnė“, – sakė pirmoji ponia.
D. Nausėdienė akcentavo ir psichologinio atsparumo dėmenį. „Kiekvienai šeimai, kiekvienam vaikui ir suaugusiajam ypač svarbu jaustis saugiai, turėti paramos tinklą ir žinoti, kur kreiptis pagalbos. Emocinė parama, profesionalios psichologinės pagalbos pasiekiamumas ir bendruomeniniai palaikymo mechanizmai yra investicija į ateitį, nes sveiki ir nerimui atsparūs žmonės – tai stipresnės šeimos ir valstybės“, – teigė Lietuvos pirmoji ponia.
D. Nausėdienė pažymėjo, jog Lietuva ir Suomija turi daug panašios, visuomenių atsparumą užgrūdinusios istorinės patirties, ir išreiškė įsitikinimą, kad lietuvių ir suomių tautos, atsispyrusios naikinančiai imperijai praėjusiais šimtmečiais, kiekviena savaip apgynusios savo laisvę, naujų grėsmių akivaizdoje gali stiprinti viena kitą dalindamosi ne tik bendromis istorinėmis patirtimis, bet ir įžvalgomis dėl bendrų dabarties uždavinių.
Lietuvos ir Suomijos pirmosios ponios taip pat apsilankė Vilniaus universitete, kur susitiko su suomių kalbą studijuojančiais studentais ir jų dėstytojais.
