Vyriausybė prieš 2026–2027 metų šildymo sezoną neplanuoja grąžinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui, rugsėjo 18 dieną pareiškė premjeras Mindaugas Sinkevičius. Nors gyventojų sąskaitos gali būti bent penktadaliu didesnės, ministras pirmininkas siūlo daugiau lėšų skirti pagal pajamas ir turtą vertinamoms kompensacijoms.
Premjeras siūlo paramą skirti tikslingiau
M. Sinkevičius argumentavo, kad visiems gyventojams taikoma lengvata nebūtų tiksli, nes šildymas atpigtų ir pakankamai uždirbantiems žmonėms. Pasak premjero, valstybė turėtų padėti tiems gyventojams, kuriems parama iš tiesų reikalinga, įvertinusi jų pajamas ir turimą turtą.
Kartu Vyriausybės vadovas pripažino, kad dėl brangesnio šildymo valstybės biudžeto lėšų poreikis kompensacijoms neišvengiamai didės. Per pirmąsias dvi prašymų priėmimo savaites dėl jų jau kreipėsi apie 30 tūkst. žmonių – maždaug 4 tūkst. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Premjeras paprašė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užtikrinti sklandų Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) veikimą. Anksčiau kompensacijų prašymų vertinimas kai kuriais atvejais užtrukdavo vieną ar du mėnesius.
Pagal 2026 metais galiojančią tvarką nepasiturintiems gyventojams kompensuojama normatyvinė šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp gaunamų pajamų ir 466 eurų kiekvienam šeimos nariui arba 699 eurų vienam gyvenančiam asmeniui.
Kompensacija gali būti skiriama nepriklausomai nuo būsto šildymo būdo – centralizuotam šildymui, malkoms, dujoms ar elektrai. Tačiau sprendžiant, ar žmogui priklauso parama, vertinamas ir jo turimas turtas.
Didesnis PVM jau išaugino šilumos kainą
Seimas 2025 metų birželio 17 dieną nusprendė nuo 2026 metų sausio 1-osios centralizuotam šildymui, karštam vandeniui ir malkoms vietoje 9 proc. lengvatinio PVM tarifo taikyti standartinį 21 proc. tarifą. Pirminiu vertinimu, vien dėl šio sprendimo galutinė šilumos kaina padidėjo maždaug 12 procentų.
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, 2026 metų rugsėjį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina siekė 8,07 cento už kilovatvalandę be PVM. Prieš metus ji buvo 6,33 cento, todėl metinis kainos augimas sudarė 27,5 procento.
Agentūra dar sausį skaičiavo, kad didesnis PVM vidutinę mėnesio sąskaitą renovuotame daugiabutyje padidino apie 5 eurus, o nerenovuotame – apie 10 eurų.
Prognozuojama, kad per artėjantį šildymo sezoną gyventojų sąskaitos gali būti bent penktadaliu didesnės. Tarp augimo priežasčių nurodomos brangesnės dujos, biokuro trūkumas ir nepakankamai užpildytos dujų saugyklos. Jei žiema būtų tokia pat šalta kaip ankstesnė, ekspertų vertinimu, šildymo išlaidos galėtų padidėti iki 30 procentų.
Seimui siūloma 9 proc. tarifą grąžinti
Vilniaus meras Valdas Benkunskas paragino Seimą ir Vyriausybę bent laikinai grąžinti 9 proc. PVM tarifą šildymui. Jo pateiktu skaičiavimu, nerenovuoto 50 kvadratinių metrų buto Vilniuje spalio sąskaita galėtų padidėti nuo maždaug 56 iki 61 euro, arba apie 9 procentus.
Mero teigimu, grąžinus lengvatą tokia sąskaita galėtų būti apie 2 proc. mažesnė nei prieš metus. V. Benkunskas tvirtino, kad kainų augimas skaudžiausiai paveiktų daugiau kaip pusę vilniečių, gyvenančių daugiausia nerenovuotuose sovietinės statybos daugiabučiuose.
Rugsėjo 17 dieną Seimo narys Arvydas Anušauskas įregistravo projektą, kuriuo siūloma gyvenamosioms patalpoms tiekiamai šilumai ir su ja susijusiam karštam vandeniui vėl taikyti 9 proc. PVM tarifą. Tačiau Vyriausybės vadovas kitą dieną pareiškė, kad Ministrų kabinetas tokio lengvatos grąžinimo neplanuoja.
