Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos–Muftiato valdybos pirmininkas Aleksandras Beganskas penktadienį pareiškė sulaukęs asmeninio grasinimo sudeginti Kauno mečetę ir susidoroti su juo bei jo šeima. Praėjus savaitei po incidento prie mečetės, muftijus atvyko į rugsėjo 18-osios pamaldas nuraminti bendruomenės ir paragino nepasiduoti provokacijoms.
Muftijus ragino vieno žmogaus veiksmų nepriskirti visai Lietuvai
Pasak A. Begansko, grasinimą pateikė vienas žmogus, o musulmonų bendruomenė sulaukė ir įžeidimų dėl savo tikėjimo. Vis dėlto muftijus pabrėžė, kad pagal vieno asmens elgesį negalima spręsti apie visą lietuvių tautą ar Lietuvos valstybę.
Jis teigė, kad bendruomenė nenori konfliktuoti ar provokuoti, o svarbiausi jos tikslai yra žmonių saugumas, įtampos mažinimas ir dialogas. A. Beganskas sakė esąs pasirengęs prie bendro stalo sėsti ir su rugsėjo 11-osios akcijos dalyviais, jeigu jie savo nuomonę reikštų taikiai.
Įprastai į penktadienio pamaldas Kauno mečetėje, anot muftijaus, susirenka apie 500–700 tikinčiųjų. Jo vertinimu, rugsėjo 18-ąją žmonių buvo daugiau negu per ankstesnį penktadienį, kai prie mečetės vyko baikerių akcija.
Per šias pamaldas garsiakalbiai buvo naudojami tik pradžioje, o vėliau aplink mečetę buvo tylu. Teritoriją stebėjo keli policijos ekipažai. Žmonėms skirstantis, pro šalį garsiai pravažiavo grupė baikerių.
Policija pradėjo tyrimą dėl kurstymo ir trukdymo melstis
Rugsėjo 11-ąją per musulmonų pamaldas Ramybės parke prie Kauno mečetės susirinkę baikeriai garsiai leido muziką, burzgino motociklus, skandavo patriotinius šūkius ir demonstravo atsivežtą kiaulės galvą.
Policija nurodė, kad per susibūrimą fizinio kontakto nebuvo ir niekas nenukentėjo. Pareigūnų sprendimas fiksuoti įvykius, bet nesikišti, kol nekyla fizinis konfliktas, esą buvo taktinis ir turėjo padėti nedidinti įtampos.
Rugsėjo 14-ąją Kauno policija, įvertinusi filmuotą medžiagą ir gautus pranešimus, pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo kurstymo prieš žmonių grupę ir trukdymo atlikti religines apeigas. Taip pat pradėta administracinė teisena, nes baikerių susibūrimui nebuvo gautas Kauno miesto savivaldybės leidimas.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas pareiškė, kad nesutarimai dėl migracijos ar religijos negali virsti žmonių žeminimu, priešiškumo kurstymu ar trukdymu atlikti religines apeigas. Pasak jo, teisinį incidento vertinimą turi atlikti teisėsauga.
Kameros kelia nerimą dėl mečetės lankytojų duomenų
A. Beganskas patvirtino, kad prie mečetės įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Nors tai nebuvo jo pageidauta apsaugos priemonė, prašyti jas pašalinti muftijus neketina.
Tačiau bendruomenei neramu, kokia informacija apie mečetės lankytojus bus fiksuojama ir kas galės ją pasiekti. A. Begansko teigimu, tai ypač svarbu Lietuvoje prieglobstį gavusiems žmonėms, nes duomenys apie jų apsilankymus mečetėje galėtų patekti netinkamiems asmenims.
Muftijus pabrėžė, kad dauguma Muftiato ir Kauno miesto musulmonų bendruomenės narių yra Lietuvos piliečiai, o dalis kitų lankytojų turi teisę šalyje gyventi laikinai.
Kauno savivaldybė nurodė, kad užsakymas Ramybės parke ir jo prieigose įrengti 12 papildomų kamerų buvo pateiktas dar rugpjūčio 6-ąją – daugiau kaip mėnesį prieš baikerių akciją. Tuo metu parke ir aplink jį jau veikė 20 miesto kamerų.
Kauno vicemeras Andrius Palionis sakė, kad išplėstu kamerų tinklu naudosis policija. Jo teigimu, sistema turėtų padėti užtikrinti viešąją tvarką ir fiksuoti galimas bet kurios pusės provokacijas.
Atsakydamas į raginimus Kauno mečetę grąžinti totoriams, A. Beganskas tvirtino, kad totoriai bendruomenėje eina vadovaujamas pareigas ir nėra nustumiami. Pasak jo, mečetė turi būti atvira visiems musulmonams, nepaisant jų tautybės.
Dalį kilusios įtampos muftijus siejo su imigracija ir kultūriniais skirtumais, tarp jų – iš Vidurinės Azijos atvykusių žmonių automobilių statymu. Tačiau jis pabrėžė, kad šalies imigracijos politiką nustato Vyriausybė ir politikai, o ne religinė bendruomenė.
