Kauno „Žalgirio“ vyriausiasis treneris, KTU alumnas Tomas Masiulis pripažįsta, kad trenerio karjeros niekada neplanavo – baigdamas profesionalaus krepšininko karjerą net ieškojo administratoriaus darbo. Vis dėlto šiandien vadovaudamas komandai jis kasdien remiasi vadybos principais, kuriuos nagrinėjo studijuodamas Kauno technologijos universitete (KTU) – nuo žmonių pasirinkimo ir komandos formavimo iki duomenų analizės bei lyderystės.
T. Masiulį su „Žalgiriu“ sieja ir žaidėjo, ir trenerio karjera. Būdamas klubo žaidėju jis laimėjo FIBA Europos taurę ir Eurolygą, o baigęs profesionalaus krepšininko karjerą iš karto pasuko į trenerio darbą. Į „Žalgirio“ trenerių štabą jis grįžo po septynerių metų pertraukos.
Pats T. Masiulis savo karjeros pradžią prisimena kur kas paprasčiau – tapti treneriu jis planų niekada neturėjo, o ir žaidėju tapo netikėtai – tuo metu studijavo Kauno technologijos universiteto (KTU) Vadybos fakultete (dabar – KTU Ekonomikos ir verslo fakultetas) Industrinių technologijų vadybos studijų programą, vėliau baigė ir profesines studijas – Gamybos vadybą.
„Kai prieš beveik 30 metų pakvietė prisijungti prie komandos, krepšinį žaidžiau tik mėgėjiškai. Tuo metu net negalvojau, kad vieną dieną būsiu treneriu. Tiesiog studijavau, žaidžiau krepšinį ir gyvenau taip, kaip tuo metu atrodė geriausia“, – savo karjeros pradžią prisimena T. Masiulis.
Trenerio darbas nėra įtikti visiems
Nors nuo studijų KTU praėjo beveik trys dešimtmečiai, treneris sako universiteto naudą šiandien vertinantis ne pagal konkrečias žinias, o pagal tai, kaip jos formavo jo mąstymą.
„Krepšinyje galbūt aukštosios matematikos formulių daug nepritaikysi, tačiau studijų metu įgytos žinios gali atsiskleisti gerokai vėliau, kartais net visiškai kitoje srityje. Svarbiausia, kad studijos suteiktų pagrindą analizuoti situacijas, vertinti skirtingus pasirinkimus ir ieškoti sprendimų“, – teigia T. Masiulis.
Šių gebėjimų jam reikia ir treniruojant krepšinio klubo „Žalgiris“ krepšininkus. Treneris vertina ne vien žaidėjų statistiką ar individualius gebėjimus – sprendimus lemia ir tarpusavio santykiai, charakteriai bei tai, kaip skirtingi žmonės gali dirbti kartu.
„Dėl to vadybos principai krepšinyje atsiskleidžia ne mažiau nei bet kurioje kitoje srityje. Kasdienybėje šių sprendimų pasitaiko ir nelengvų, reikia suprasti žaidėjus, tačiau priėmus sprendimą svarbu nebijoti prisiimti už jį atsakomybės – trenerio darbas nėra įtikti visiems“, – pasakoja T. Masiulis.
DI nepakeis žmogaus patirties
Dirbtinis intelektas (DI) ir duomenų analizė keičia sprendimų priėmimą įvairiose srityse, ne išimtis – profesionalus sportas. Krepšinyje analizuojamas žaidėjų efektyvumas, metimų pasirinkimai, varžovų tendencijos ir daugybė kitų rodiklių.
„Tačiau technologijos gali suteikti daugiau informacijos, bet sprendimo už žmogų nepriima. Startinio penketo šio įrankio neprašysiu sudaryti, nes šį sprendimą priimu pats. Balansas tarp technologijų ir žmogaus patirties privalo išlikti“, – sako KTU alumnas.
Jo teigimu, dirbtinio intelekto pateikta statistika ypač vertinga tada, kai padeda patikrinti tai, ką treneris pastebi iš savo patirties. Skaičiai gali atskleisti tendencijas, kurių plika akimi nepastebi, tačiau juos reikia suprasti ir įvertinti konkrečiame kontekste.
„Negalima vien tik žiūrėti į skaičius ir sakyti, kad jau yra atsakymas. Reikia pačiam suprasti, ką tie skaičiai reiškia, kodėl jie tokie yra ir tada priimti sprendimą. Todėl man geriausia, kai jau kažką matau iš patirties, o gauti skaičiai patvirtina, kad einu teisinga kryptimi. Jei tie skaičiai būna kitokie nei tikėjau, tai puiki proga įsivertinti ir pagalvoti, kodėl mano patirtis sako kitaip“, – akcentuoja T. Masiulis.
Lyderystė skatina suprasti kitus
Vadovaujant skirtingų kartų žmonėms, neužtenka remtis vien savo patirtimi. Pasak T. Masiulio, jis pats sau nuolat primena, kad tai, kas veikė jo karjeros pradžioje, nebūtinai tinka šiandien žaidžiantiems krepšininkams.
„Jaunesni žaidėjai auga kitokiame informaciniame ir socialiniame kontekste, todėl vadovui svarbu ne bandyti jaunimą pritaikyti prie savo laikmečio, o pačiam suprasti, kaip su jais dirbti. Jeigu aš pradėsiu mokyti jaunesnius, kad aš taip dariau, tai ir jūs darykite – nieko nebus. Skirtingų kartų negalime lyginti“, – pastebi vyriausiasis „Žalgirio“ treneris.
Šį principą jis taiko ir kalbėdamas apie motyvaciją. Trenerio teigimu, komandos nereikia nuolat skatinti ilgomis kalbomis – svarbiau suprasti, kada žmogui palaikymo iš tiesų reikia, ir pasakyti tai, kas konkrečiu momentu turi prasmę.
„Pats į naują karjeros etapą žengiau ne pagal iš anksto sudėliotą planą. Kai 2025 m. man pasiūlė tapti „Žalgirio“ vyriausiuoju treneriu, į pirmąjį pokalbį atėjau neturėdamas lūkesčių, kad būsiu pasirinktas. Tačiau per pokalbį išdėsčiau savo požiūrį į komandą ir jos darbą ir netrukus sulaukiau pasiūlymo užimti vyriausiojo trenerio pareigas“, – prisimena KTU alumnas.
Ši istorija, pasak T. Masiulio, gerai iliustruoja jo paties karjeros kelią – svarbu ne visada žinoti, kur tiksliai nueisi, bet būti pasirengusiam, kai atsiranda naujos galimybės.
