Po dviejų rugsėjį įvykusių incidentų, nukreiptų prieš musulmonus, LRT kalbinti ekspertai pasigedo aiškaus aukščiausių Lietuvos politikų atsiribojimo ir perspėjo, kad uždelsta reakcija gali skatinti tolesnį radikalėjimą bei smurtą. Policija dėl motociklininkų akcijos prie Kauno mečetės ir galimo Korano sudeginimo Vilniuje pradėjo atskirus ikiteisminius tyrimus.
Prie Kauno mečetės demonstravo kiaulės galvą
Rugsėjo 11 dieną per musulmonų pamaldas prie Kauno mečetės, esančios miesto centre esančiame Ramybės parke, susirinkę motociklininkai triukšmavo varikliais, garsiai leido muziką, skandavo ir demonstravo kiaulės galvą.
Akcijoje dalyvavo klubų „Roadhogs MC“, „Vilkai MC“, „Vorai MC“ ir kitų motociklininkai. Kauno policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo kurstymo prieš tautinę, rasinę, etninę ar religinę grupę ir trukdymo atlikti religines apeigas. Dėl be leidimo surengtos akcijos taip pat pradėta administracinė teisena.
Anonimiškai kalbėjęs baikerių atstovas neigė priešiškumą islamui. Pasak jo, motociklininkai protestavo dėl automobilių statymo, meldimosi lauke ir, jų vertinimu, trikdomos aplinkinių ramybės.
Sociologas ir nevyriausybinės organizacijos „Diversity Development Group“, tyrinėjančios migraciją bei visuomenės įvairovę, steigėjas Karolis Žibas kiaulės galvos demonstravimą pavadino „absoliučiai neadekvačiu“. Jo teigimu, įtampą Kaune buvo galima mažinti į pokalbį įtraukus musulmonų bendruomenės ir miesto savivaldybės atstovus.
Dar vienas incidentas užfiksuotas rugsėjo 13 dieną Vilniaus senamiestyje esančioje Etmonų gatvėje, kur galėjo būti viešai sudegintas Koranas. Dėl šio įvykio policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl chuliganizmo.
Ekspertai atmeta kalbas apie musulmonų antplūdį
LRT kalbinti ekspertai pabrėžė, kad abi akcijos buvo nukreiptos ne į migracijos politiką formuojančius pareigūnus, bet į religingus musulmonus.
Žmogaus teisių aktyvistė ir organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ projektų vadovė Aurelija Auškalnytė atmetė kalbas apie musulmonų „invaziją“ ar „antplūdį“. Jos teigimu, statistika nerodo didelio migrantų iš islamiškų valstybių skaičiaus šuolio.
Birželio 1 dieną leidimus gyventi Lietuvoje turėjo 78 141 Ukrainos ir 48 926 Baltarusijos pilietis. Tai buvo dvi didžiausios užsieniečių grupės, gerokai lenkusios trečioje vietoje buvusius Uzbekistano piliečius, kurių leidimus turėjo 11 556.
Migracijos departamento duomenimis, nuo sausio 1-osios iki birželio 1-osios Uzbekistano piliečių, turinčių leidimus gyventi Lietuvoje, padaugėjo nuo 10 545 iki 11 556. Tadžikistano piliečių skaičius išaugo nuo 6 611 iki 7 151, o Kirgizijos – nuo 4 499 iki 4 574.
Vis dėlto nepalankios nuostatos musulmonų atžvilgiu visuomenėje išlieka paplitusios. 2025 metų Lietuvos gyventojų nuostatų tyrimas parodė, kad 51 proc. respondentų nenorėtų musulmonų kaimynų. Romų kaimynų nenorėtų 59 proc. apklaustųjų, o maždaug kas penktas respondentas nenorėtų gyventi greta kitos rasės žmogaus.
Politikai žada mažinti įtampą ir keisti migracijos valdymą
Seimo pirmininkas Juozas Olekas rugsėjo 14 dieną pareiškė, kad teisė protestuoti negali virsti žmonių žeminimu ar trukdymu atlikti religines apeigas. Konkretų teisinį Kauno įvykių vertinimą jis paliko teisėsaugai.
Rugsėjo 21 dieną ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius paragino deeskaluoti įtampą ir pavedė vidaus reikalų ministrui Martynui Katelynui parengti kompleksinį planą, kaip griežčiau valdyti imigraciją bei dėl jos kylančias įtampas. M. Katelynas pareiškė, kad dabartinė migrantų kvotų sistema neveikia ir rengiami platesni jos pakeitimai.
Spalio 3 dieną prie Seimo esančioje Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje numatyta partijos „Nacionalinis susivienijimas“ akcija. Jos rengėjai ketina reikalauti griežčiau deportuoti nusikaltusius užsieniečius, uždaryti migrantų įdarbinimo centrus užsienyje ir mažinti migrantų kvotą.
Valstybės saugumo departamento 2026 metų grėsmių vertinime nurodyta, kad Lietuvoje veikia kelios dešiniojo ekstremizmo grupės, kurių narius vienija neapykanta kitataučiams. Jų taikiniais gali tapti rasinių, religinių ir etninių mažumų atstovai.
Tame pačiame vertinime pažymėta, kad sistemingos radikalizmo sklaidos Lietuvos musulmonų bendruomenėse nefiksuojama. Tačiau nustatoma pavienių radikalių pažiūrų ar sąsajų su terorizmu turinčių asmenų, todėl neatmetama ir pavienių išpuolių rizika.