Vilniaus rajone, Šumske esančioje Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje tęsiami 2023 metais pradėti tvarkybos darbai. Šiuo metu tvarkomas stogas: restauruotos ir sustiprintos medinės konstrukcijos, pakeista stogo danga, restauruoti kryžiai ir įrengta žaibosauga. Baigiamajame etape numatyta įrengti pastogėje eksploatacinį taką, elektros instaliaciją ir gaisro aptikimo signalizacijos sistemą.
Šumsko Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios ir dominikonų vienuolyno statinių komplekso Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu vyksta stogo tvarkybos (remonto, restauravimo, konservavimo, avarijos grėsmės pašalinimo) darbai.
„Šumsko bažnyčia – vertinga Lietuvos sakralinio paveldo dalis, todėl džiugu matyti, jau kelintus metus iš eilės vykstančius jos tvarkybos darbus. Sutvarkytas stogas pirmiausia reiškia patikimą viso pastato, jo architektūros ir interjero apsaugą. Ir tikimės, kad netolimoje ateityje turėsime galimybę darbus tęsti toliau, kad šis ansamblis džiugintų lankytojus, puoštų miestelį ir būtų išsaugotas ateities kartoms“, – sako Kultūros infrastruktūros centro direktorius Šarūnas Šoblinskas.
Svarbiausia – apsaugoti vertingą interjerą
Bažnyčios stogo restauravimas – sudėtingi kompleksiniai darbai, reikalaujantys laikytis griežtų darbo kultūros paveldo objektuose taisyklių. Atliekant darbus svarbu ne tik atnaujinti susidėvėjusius elementus, bet ir išsaugoti autentiškas konstrukcijas, todėl sprendiniai buvo grindžiami atliktais tyrimais, bendradarbiauta su konstruktoriumi ir kvalifikuotais paveldo tvarkybos specialistais.
„Pirmiausia buvo išsamiai įvertinta gegnių ir kitų stogo konstrukcijų būklė. Pažeistos vietos sustiprintos mediniais antdėklais arba pakeistos naujos medienos intarpais, o prarasti istoriniai konstrukcijų elementai atkurti. Centrinės navos skersinės sijos papildomai sustiprintos metalo profilių antdėklais. Visi šie darbai reikalavo kruopštumo ir griežto paveldosaugos reikalavimų laikymosi“, – pasakoja KIC techninės priežiūros projektų vadovas Miron Čebatul.
Nuėmus seną stogo skardą buvo galima tiksliai nustatyti pažeistų gegnių, sijų, ilginių, statramsčių ir kitų medinių elementų būklę. Nedideli pažeidimai pašalinti išsaugant kuo daugiau senosios medienos, labiau sunykusios vietos pakeistos suderinamais intarpais, o trūkstami elementai atkurti. Mediena nuvalyta ir padengta nuo biologinių pažeidimų bei ugnies saugančiomis priemonėmis.
Atnaujintas stogas uždengtas titano cinko skarda – ilgaamže, atmosferos poveikiui atsparia medžiaga. Restauruoti ir ant stogo sugrąžinti kryžiai: atkurti jų dekoratyviniai elementai ir jungtys, paviršiai perdažyti. Taip pat įrengta žaibosaugos sistema.
„Tvarkant stogą viena svarbiausių užduočių buvo neleisti lietaus vandeniui patekti į bažnyčios vidų. Net ir trumpalaikis pratekėjimas galėtų padaryti didžiulę žalą istorinei interjero tapybai ir kitoms vertingosioms savybėms. Todėl laikina apsauga kiekvienu darbų etapu buvo ne mažiau svarbi nei patys restauravimo sprendiniai“, – atkreipia dėmesį M. Čebatul.
Šiuo etapu bažnyčios pastogėje bus įrengtas saugus eksploatavimo takas su turėklais. Jis bus reikalingas stogo konstrukcijų apžiūrai ir priežiūrai. Taip pat numatyta pastogėje įrengti apšvietimą ir priešgaisrinę signalizaciją. Užbaigus šiuos darbus, stogo tvarkybos etapas bus baigtas.
Darbus atlieka UAB „Vilniaus restauratoriai“. Bendra nurodyta darbų vertė – 435,6 tūkst. eurų. Darbai finansuojami Lietuvos Respublikos Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) programos lėšomis.
Nuo medinės bažnyčios iki vėlyvojo baroko ansamblio
Šumsko bažnyčios ir dominikonų vienuolyno istorija siekia XVII amžiaus pabaigą. 1696 metais Šumsko dvaro savininkai Mykolas ir Halina Šumskiai pastatė medinę bažnyčią ir čia įkurdino dominikonus. Fundatorių lėšomis šalia iškilo ir medinis kvadratinio plano vienuolyno pastatas.
Dabartinė mūrinė bažnyčia pastatyta 1767–1789 metais dominikonų ir fundatorių Šumskių palikuonių pastangomis. Vėlyvojo baroko šventovę suprojektavo architektai Tomo Ruselis ir Augustinas Kosakauskas.
Bebokštė lotyniško kryžiaus plano bažnyčia yra trinavė, su transeptu, dviem koplyčiomis ir abipus presbiterijos įrengtomis dviaukštėmis zakristijomis. Pagrindiniame vakarų fasade išsiskiria keturių kolonų portikas su trikampiu frontonu, piliastrai, frizai ir karnizai. Polichrominiai tyrimai atskleidė, kad XVIII amžiaus pabaigoje fasadai buvo balti, o dalis architektūros dekoro paryškinta geltona ochra; portalo timpane buvo nutapyta Apvaizdos akis.
1848 metais Rusijos imperijos valdžia dominikonų vienuolyną uždarė, o 1864 metais bažnyčią pavertė stačiatikių cerkve. Per drastišką rekonstrukciją gerokai pakito jos vaizdas: buvo pašalintos vėlyvajam Vilniaus barokui būdingos fasado voliutos, pakeista dalis kitų architektūros elementų. XIX amžiaus pabaigoje buvo pertvarkyta ir stogo konstrukcija – ankstesnį statesnį stogą pakeitė lėkštesnis.
Nepaisant negrabių carinės valdžios pastangų katalikų šventovę paversti nykia cerkve, Šumsko bažnyčia tebėra išraiškinga baroko liudytoja – jos fasadus puošia piliastrai, antablementas su triglifais ir metopomis, portiko bei frontonų karnizų dantukų juostos ir turtinga sandrikų įvairovė.
KIC nuotraukos
