Šią savaitę, pasaulio lyderiams viešint Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos aukšto lygio savaitėje Niujorke, Turkija JT būstinėje pristatė artėjančios COP31 klimato konferencijos veiksmų darbotvarkę. Pagrindinis jos akcentas – jau prisiimtus klimato įsipareigojimus paversti konkrečiais projektais ir išmatuojamais rezultatais.
Turkijos pristatytoje COP31 darbotvarkėje numatyta iki 2035 m. elektros energijos dalį galutiniame pasaulio energijos vartojime padidinti nuo daugiau nei penktadalio iki 35 procentų. Prognozuojamą komunalinių atliekų kiekio augimą siekiama sumažinti perpus, pastatų energijos vartojimo intensyvumą – bent ketvirtadaliu, o žiediškai naudojamų medžiagų dalį pasaulyje padidinti iki mažiausiai 15 procentų.
Šie tikslai primena, kad klimato politika vyksta ne vien tarptautinių derybų salėse – ji pasiekia būstą, susisiekimą, gamybą, vartojimą ir kasdienes žmonių išlaidas.
Tačiau susitarti dėl tikslo dažnai lengviau nei dėl priemonių jam pasiekti. Šiemet Europos Sąjunga įsipareigojo iki 2040 m. grynąsias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas sumažinti 90 proc., palyginti su 1990 m. Kartu naujos apyvartinių taršos leidimų sistemos, apimsiančios pastatų šildymą ir kelių transportą, įsigaliojimas nukeltas iki 2028 m., suteikiant valstybėms daugiau laiko pasirengti ir sustiprinti apsaugą nuo staigių kainų svyravimų.
Kas lemia, ar tarptautiniai įsipareigojimai ir nacionalinės strategijos virsta veikiančia politika, o moksliškai pagrįsti sprendimai sulaukia visuomenės palaikymo? Apie tai rugsėjo 29 d. Mykolo Romerio universitete (MRU) bus diskutuojama atvirame Klimato forume „Nuo žinojimo iki sprendimo: kas lemia veiksmingą klimato politiką?“.
Nuo strateginių tikslų prie kasdienių sprendimų
Lietuvoje šie klausimai taip pat nėra abstraktūs. 2023 m. transportui teko daugiau nei trečdalis – 34,4 proc. – visų šalies šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Palyginti su 2005 m., transporto išmetamas jų kiekis išaugo beveik perpus – 46,5 procento.
Tačiau pokyčių reikia ne tik susisiekimo srityje. Jie apima ir pastatų renovaciją, šildymo būdus, energijos vartojimą, gamybą bei vartojimo įpročius.
2026 m. Europos Komisija patvirtino beveik 900 mln. eurų vertės Lietuvos socialinį klimato planą. Jame numatyta parama energiškai efektyviai būstų renovacijai, elektromobiliams ir jų įkrovimo infrastruktūrai, mikromobilumui, dviračių infrastruktūrai, nulinės emisijos autobusams bei užsakomojo transporto paslaugoms regionuose. Nuo to, kam šios priemonės taps prieinamos ir kaip jų poreikis bus paaiškintas visuomenei, priklausys ne tik gyventojų palaikymas, bet ir realus jų poveikis.
Kartu klimato tema konkuruoja su kitais visuomenės rūpesčiais. 2025 m. birželį „Spinter Research“ atliktoje reprezentatyvioje daugiau kaip tūkstančio Lietuvos gyventojų apklausoje ekonomiką, sveikatos apsaugą arba gynybą tarp aktualiausių šalies problemų nurodė maždaug 4 iš 10 respondentų. Aplinkos apsaugą ir klimato kaitą paminėjo maždaug vienas iš aštuonių – 12 procentų.
„Klimato politika tampa reali ne strateginiuose dokumentuose, o tuomet, kai žmogus sprendžia, kaip šildyti būstą, kuo važiuoti, ką pirkti ar kiek kainuos pasikeitę reikalavimai. Todėl neužtenka pasakyti, kad priemonė būtina klimatui. Reikia parodyti, kaip ji veiks, kam teks jos sąnaudos, kas gaus naudą ir kokios alternatyvos bus prieinamos skirtingiems žmonėms. Neatsakius į šiuos klausimus, net ir moksliškai pagrįstas sprendimas gali prarasti visuomenės pasitikėjimą“, – sako diskusijos moderatorė, MRU klimato politikos doktorantė Ieva Budraitė.
Kas sprendimą paverčia veikiančia politika?
Forume skirtingas perspektyvas pristatys Seimo narys, Energetikos ir darnios plėtros komiteto narys, 2020–2024 m. aplinkos ministras Simonas Gentvilas, LRT žurnalistė ir laidų vedėja Karolina Panto bei Transporto inovacijų asociacijos Žaliojo transporto grupės vadovas Martynas Norbutas.
Diskusijoje bus nagrinėjama, kodėl vieni klimato sprendimai sulaukia palaikymo ir virsta realiais pokyčiais, o kiti įstringa politinėse derybose ar susiduria su visuomenės pasipriešinimu. Dalyviai aptars sprendimų kainą ir socialinį teisingumą, pasitikėjimą institucijomis, visuomenės įtraukimą bei tai, kaip klimato politika pristatoma politinėje ir žiniasklaidos erdvėje.
Forumo atspirties taškas – tyrimo „Komunikacijos dinamika dekarbonizacijos procese: sprendimų įrėminimas, mediacija ir sprendimų sparta“ tarpiniai rezultatai. Tyrimas atliekamas įgyvendinant projektą „Ekscelencijos centrų kūrimas Mykolo Romerio universitete“, vykdomą pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuotą programą „Ekscelencijos centrų iniciatyva“.
„Universiteto vaidmuo – ne tik kurti žinias, bet ir nagrinėti, kaip jos tampa veikiančiais sprendimais. Klimato politikos sėkmę parodo ne vien priimtas teisės aktas: svarbu, ar jis įgyvendinamas, pasiekia numatytą rezultatą ir išlaiko visuomenės pasitikėjimą. Forumas leidžia tyrimų įžvalgas aptarti su žmonėmis, kurie sprendimus priima, įgyvendina ir aiškina visuomenei“, – teigia renginio organizatorė, MRU Viešosios politikos ir valdymo instituto profesorė dr. Birutė Mockevičienė.
Klimato forumas atviras ne tik universiteto bendruomenei. Į jį kviečiami valstybės ir savivaldos institucijų, verslo, nevyriausybinių organizacijų ir žiniasklaidos atstovai, tyrėjai, studentai bei visi, besidomintys klimato politika.
Kada? Rugsėjo 29 d., 13.30–15.00 val.
Kur? Mykolo Romerio universitetas, C-I-414 auditorija, Ateities g. 20, Vilnius
