Penktadienis, 2026 m. rugsėjo 25 d.

Lietuvių išeivijos parama „Saulės“ draugijos namams Kaune

Prieš 115 metų, 1911 m., du žymūs Lietuvos visuomenės veikėjai ir kunigai, rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas ir Švietimo draugijos „Saulė“ pirmininkas Konstantinas Olšauskas, keliavo į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) rinkti aukų Kaune planuotiems statyti „Saulės“ draugijos namams. Šiuose namuose turėjo būti ruošiami mokytojai lietuviškoms mokykloms, įrengtas bendrabutis ir kitos įstaigos. Jų misija, nors ir sulaukė dalies išeivijos pasipriešinimo, baigėsi sėkmingai ir stipriai prisidėjo prie namų statybų.

Po 1905 m. revoliucijos Lietuvoje buvo leista steigti privačias lietuviškas mokyklas, kas paskatino lietuvių visuomenę kurti švietimo organizacijas, tokias kaip „Saulės“, „Žyburio“ ir „Ryto“ draugijos. Ypač aktyviai veikė „Saulės“ draugija, įsteigta 1906 m., kuri steigė mokyklas, kursus ir bibliotekas. Dėl lietuvių mokytojų stygiaus Lietuvoje, ypač po 1905 m. revoliucijos, kai tik 275 iš 1134 pradžios mokyklų mokytojų buvo lietuviai, „Saulės“ draugija organizavo mokytojų kursus. Iki 1909 m. draugija turėjo 72 skyrius ir išlaikė 45 mokyklas. Didėjanti veikla reikalavo nuosavų centrinių namų Kaune, kuriems buvo reikalinga didelė suma – 100 tūkst. rublių. Šiam tikslui pasiekti nutarta kreiptis pagalbos į JAV lietuvius.

1911 m. liepos 19 d. į JAV atvyko „Saulės“ draugijos delegatai Juozas Tumas-Vaižgantas ir Konstantinas Olšauskas. Nors dalis išeivijos, ypač socialistai, nepritarė misijai ir puolė delegatus, dauguma laisvamanių ir liberaliosios išeivijos atstovų juos palaikė. Delegatai aplankė 55 lietuvių kolonijas, vedė paskaitas ir rinko aukas. Per beveik tris mėnesius (iki spalio 17 d.) jie surinko 17 075 dolerius ir 60 centų. Šios lėšos sudarė apie ketvirtadalį (apie 34 tūkst. caro rublių) išlaidų statant pusketvirto aukšto „Saulės“ namus Kauno Žaliakalnyje. Statybos darbai, finansuojami ir iš vietinių aukų bei paskolų, buvo baigti 1914 m. Nors surinktos lėšos nepadengė visų išlaidų, tačiau jos buvo itin svarbios ir prisidėjo prie tautinio-katalikiško auklėjimo centro sukūrimo, kuris tarnavo švietimo reikmėms ir Lietuvos Respublikos laikotarpiu.