Nors Europos Sąjungos (ES) universitetuose moterys sudaro didžiąją dalį studentų ir absolventų, aukščiausiose akademinėse pareigose jų gerokai mažiau – jos tesudaro apie 30 proc. aukščiausio akademinio lygmens darbuotojų ir tik ketvirtadalį (26 proc.) aukštųjų mokyklų vadovių. Ši disproporcija matoma ir kitose srityse: moterys sudaro tik 9 proc. išradėjų ES, 24 proc. aukščiausio lygio gamtos mokslų pareigūnių, o inžinerijos ir technologijų srityse – vos 19 proc.
Įvairūs struktūriniai, kultūriniai ir asmeniniai veiksniai, tokie kaip istoriniai barjerai, neproporcinga rūpinimosi šeima našta, seksizmas, pripažinimo šališkumas ir savęs vertinimo stoka, prisideda prie „nesandaraus vamzdžio“ efekto, kai moterys palieka akademinę karjerą. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) dalyvauja tarptautiniame projekte „INCLUDE“, kurį finansuoja ES programa „Europos horizontas“. Projektas siekia ne tik nustatyti lygių galimybių trūkumus, bet ir išbandyti bei įvertinti konkrečius sprendimus, skatinančius teigiamus pokyčius institucijose, atsižvelgiant į sąveikinę diskriminaciją, kai žmogaus galimybes lemia ne vienas, o keli jo bruožai.
VDU lygių galimybių koordinatorė dr. Laura Lapinskė ir projekto ekspertė dr. Auksė Miškinytė pabrėžia, kad lygybės principai turi būti įgyvendinami per konkrečias veiklas ir vertinamas jų poveikis, o ne likti tik dokumentuose. Projekto tyrėja dr. Sandra Andrušaitytė akcentuoja, kad lygybė moksle reiškia ne tik vienodas karjeros galimybes, bet ir tai, kieno patirtys atsispindi sprendimuose, studijų turinyje bei moksliniuose tyrimuose, kadangi tai lemia mokslinių žinių ir sprendimų aktualumą visai visuomenei. Pokytis prasideda ne nuo skaičių, o nuo klausimų, kodėl tam tikros grupės susiduria su didesnėmis kliūtimis ir kaip institucinės praktikos gali būti pakeistos.
