Prof. dr. Egdūnas Račius, Vytauto Didžiojo universiteto Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto vyriausias mokslo darbuotojas, nagrinėja musulmonų padėtį Lietuvoje, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Religinių bendruomenių bei bendrijų įstatymu. Jis pabrėžia, kad nors įstatymas pripažįsta devynias tradicines religines bendruomenes, įskaitant musulmonus sunitus, jis neapibrėžia jų kilmės ar teisinės tradicijos. Tai reiškia, kad bet kuris musulmonas sunitas, nepriklausomai nuo jo pilietybės ar kilmės, gali būti laikomas šios tradicinės bendruomenės dalimi pagal įstatymo raidę.
Straipsnyje taip pat analizuojama faktinė situacija: Lietuvoje veikia 12 registruotų musulmonų sunitų religinių organizacijų, kurios skirstomos į dvi pagrindines stovyklas – Lietuvos musulmonų sunitų dvasinį centrą ir Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybą, taip pat egzistuoja nepriklausomos bendruomenės. Autorius pažymi, kad nei viena organizacija negali pretenduoti atstovauti visiems Lietuvos musulmonams sunitams, o tradicinis „muftijaus“ titulas Lietuvoje vartojamas ne pagal pirminę prasmę. Kadangi nėra registruotų „netradicinių“ musulmonų religinių organizacijų, visos diskusijos apie islamą Lietuvoje turėtų koncentruotis į aptariamas tradicines bendruomenes.
